Dėl karšto vandens nutraukimo

KOVO MĖNESIO ŠILDYMO SĄSKAITOS MAŽĖJA DĖL ORO SĄLYGŲ

Š. m. kovo mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje buvo + 2,9 ⁰C , lyginant su vasario mėn. (0 ⁰C)  atšilo, todėl vartotojus pasiekė mažesnės sąskaitos.

Kovo mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams – 9,40 centų, vasario mėn. kilovatvalandės kaina buvo 9,26 cento. Vienas kubas karšto vandens kainuoja – 6,80 euro, vasario mėn. kainavo – 6,73 euro.

Vidutinis mokėjimas už kovo mėnesio 1 m² ploto šildymą – 0,95 Eur, lyginant su vasariu buvo 1,13 Eur.

Daugiausiai šilumos vartojo butai senuose, prastos būklės, neapšiltintuose daugiabučiuose, kur vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 1,30 Eur. Tokio dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 65 eurus, butas vidutiniškai suvartojo apie 685 kWh (13,7 kWh/1 kv. m.).

Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 0,75 Eur. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi, dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 38 eurus, toks butas vidutiniškai suvartojo apie 400 kWh  (8,0  kWh/1 kv. m.).

Pateikti skaičiai yra vidutiniai, faktinėms šildymo išlaidoms įtaką turi pastatų sandarumas,  šiluminė varža, vidaus vamzdynų sistemų subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis.

Jeigu daugiabučio namo šilumos punktas yra neautomatizuotas, jo įrenginiai negali tinkamai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius. Todėl juose efektyviai reguliuoti gyventojams tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį – sudėtinga. Tokio tipo sistema tikrai nepadeda taupyti šilumos namuose. Automatizavus šilumos punktą, šildymo sistemoje automatiškai palaikoma vartotojo pasirinkta norima temperatūra. Patalpos neperšildomos pereinamuoju metu – šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Modernizavus ir automatizavus šilumos punktą sutaupoma iki 10 proc. sunaudojamos šilumos.

Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama:

https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize

VASARIO MĖNESIO ŠILUMOS SĄSKAITOS KIEK MAŽESNĖS NEI SAUSĮ

Šių metų vasario mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje buvo 0 laipsnių. Lyginant su sausio mėn. (+0,9 0C) buvo kiek šalčiau, tačiau dėl trumpesnio mėnesio dienų skaičiaus ir atpigusios šilumos kainos, vartotojus pasieks mažesnės sąskaitos.

Vasario mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams – 9,26 centai. Tai  yra 15 proc. mažesnė nei sausio mėn. (10,88 cento).

Vidutinis mokėjimas už vasario mėnesio 1 m² ploto šildymą - 1,13 Eur, kai sausio  mėnesį buvo 1,20 Eur.

Vienas kubas karšto vandens kainuoja – 6,73 euro, kai sausį kainavo – 7,58 euro.

Daugiausiai šilumos vartojo butai senuose, prastos būklės, neapšiltintuose daugiabučiuose, kur vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 1,62 Eur. Tokio dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 81 eurą, butas vidutiniškai suvartojo apie 875 kWh (17,5 kWh/1 kv. m).

Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 0,94 Eur. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi, dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 47 eurus, toks butas vidutiniškai suvartojo apie 507 kWh  (10,1 kWh/1 kv. m.).

Pateikti skaičiai yra tik vidutiniai, faktinėms šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti skirtinguose namuose skiriasi iki 4 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis.

Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama žemiau:

Sausio mėnesio šildymo sąskaitos mažėja iki 30 procentų

Š. m. sausį vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje siekė 0,9 laipsnius šilumos, kai 2022 metų gruodžio mėnesį buvo šalčiau – 2,3 laipsniai šalčio. Dėl šiltesnių orų ir sumažėjusios šilumos kainos, šilumos sąskaitų dydis už sausį vidutiniškai iki 30 proc. mažesnis nei pernai gruodį.

Sausio mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams - 10,88 centų, t. y. 10 proc. mažesnė nei pernai gruodžio mėn. (12,09 cento).

Vienas kubas karšto vandens kainuoja – 7,58 euro, kai pernai gruodį kainavo - 8,22 euro.

Vidutinis mokėjimas už sausio mėnesio 1 m² ploto šildymą - 1,20 Eur, kai pernai gruodžio mėnesį buvo 1,81 euro.

Daugiausiai šilumos suvartota senuose, prastos būklės, neapšiltintuose daugiabučiuose, kur vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 1,78 Eur. Tokio daugiabučio dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 90 eurų, o butas vidutiniškai suvartojo apie 820 kWh (16,4 kWh/1 kv.m).

Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą - 1,00 Eur. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi, dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 50 eurų, toks butas vidutiniškai suvartojo apie 465 kWh  (9,3 kWh/1 kv.m).

Nuo 2023 metų pradžios stebime gamtinių dujų bei biokuro kainų mažėjimo tendencijas. Jonavos gyventojams šiluma vasario mėnesį kainuos dar mažiau – 9,26 ct/kWh, t. y. 30 proc. mažiau, lyginant su 2022 m. gruodžio mėn. (12,09 ct/kWh).

Pateikti skaičiai yra vidutiniai, nes šildymo sąskaitų dydžiui didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti skirtinguose namuose skiriasi iki 5 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis.

Informacija apie gyvenamųjų namų būsto šildymui suvartotą šilumą ir išlaidas pateikiama žemiau.

Apibendrinti duomenys apie gruodžio mėnesio sąskaitas

Šaltas gruodis bei išaugusios šilumos kainos pabrangino gyventojų sąskaitas už šildymą vidutiniškai 1,5 karto lyginant su pernai  tuo pačiu laikotarpiu.

2022 m. gruodžio mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams - 12,09 centų,  tai yra  1,74 karto brangiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2021 m. gruodžio mėn. 1 kilovatvalandės kaina   – 6,93 cento).

Vienas kubas karšto vandens šių metų gruodį kainavo - 8,22 euro, kai pernai tuo pačiu metu kainavo - 5,76 euro.

Gruodžio mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje siekė -2,3 ⁰C šalčio, pernai tuo pačiu laikotarpiu  -3,1⁰C šalčio.

Vidutinis mokėjimas už gruodžio mėnesio 1 m² ploto šildymą - 1,81 Eur, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 1,18 Eur.

Atkreipiame dėmesį, kad sąskaitose yra pateikiamas ne tik mokestis už buto šildymą, bet ir už karšto vandens suvartojimą, kuris taip pat turi ženklią įtaką sąskaitos dydžiui. Mokestį už buto šildymą mažina ir taikoma PVM kompensacija, kuri sąskaitoje išskirta atskira eilute.

Sąskaitos dydžiui įtakos turi ne tik šilumos kaina, bet ir konkretaus pastato tipas ir būklė.

Būsto energetinis efektyvumas yra itin svarbus, renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau nei senos statybos namai. Renovuotų namų gyventojų sąskaitos už šildymą  vidutiniškai 40 proc. mažesnės, nei nerenovuotų. Sąskaitos už šildymą dydis priklauso ir nuo gyventojų šilumos vartojimo įpročių.

Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 2,48 Eur. Dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas šių metų gruodį vidutiniškai kainuoja apie 124 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1025 kWh  (20,5 kWh/1 kv. m.).

Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 1,50 Eur. Dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 75 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 620 kWh  (12,4 kWh/1 kv. m.).

Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama: https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize

Centralizuotos šilumos vartotojams geros naujienos

Po gruodžio mėnesio šilumos brangimo, naujuosius metus pasitinkame mažėjančiomis biokuro ir gamtinių dujų kainomis. 2023 metų sausio mėnesio šilumos kaina Jonavoje mažėja 10 proc. (10,88 ct/kWh). Pingančios dujos ir biokuras šilumos kainą mažins ir vasario mėnesį. Aišku, didžiausią įtaką šilumos sąskaitoms daro gamtinės sąlygos. Žiemiškai šilti sausio orai teigiamai atsispindės ir vasario mėnesio šildymo sąskaitose.

Gyventojų nerimas dėl išaugusių šilumos sąskaitų už 2022 metų gruodį yra suprantamas, tačiau situacija pasaulyje ir šalyje diktuoja aplinkybes, nuo kurių vargiai galime pabėgti. Kita vertus, nesame savarankiški nustatant šilumos kainą, nes ji tvirtinama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pagal formulę, kurios viena dedamųjų yra šilumos gamybai naudojamos kuro rūšys ir jų kaina bei jos pokyčiai rinkoje.

Nors kuro kainos didėjo visiems šilumos tiekėjams, tačiau šis kilimas nevienodai paveikė šilumos kainas Lietuvos miestuose dėl skirtingos šilumos gamybai naudojamo kuro struktūros. Miestai, turintys šiukšlių deginimo gamyklas ar kur visa šiluma gaminama vien iš biokuro, moka mažiau. Jonavoje šiluma gaminama 18 proc. iš gamtinių dujų ir net 82 proc. iš biokuro (perkamo biržoje). Tai leidžia apsisaugoti nuo aukščiausių galimų kainų už šilumos tiekimą Lietuvoje.

Atkreipiame dėmesį, kad sąskaitos už šilumą dydžiui svarbi ne tik šilumos kaina, bet ir suvartojamas šilumos kiekis. O pastarajam įtakos turi lauko oro temperatūra, būsto sandarumas bei vartotojų įpročiai. Daugiau šilumos suvartojama atšalus orams, o sutaupo  renovuotuose būstuose su modernizuotomis šildymo ir karšto vandens sistemomis gyvenantys jonaviečiai. Paprastai po renovacijos sutaupoma 50 ar daugiau procentų suvartojamos šilumos kiekio ir tai ypač aktualu esant aukštoms energetinių išteklių kainoms. Kviečiame jau šiandien dar nemodernizuotų daugiabučių namų gyventojus pagalvoti apie būsimus šildymo sezonus ir apsvarstyti renovacijos galimybę.

Šilumos suvartojimas 2022 m. gruodžio mėnesį

Informacija apie gyvenamųjų namų būsto šildymui suvartotą šilumą ir išlaidas pateikiama žemiau.

ATSAKOME Į GYVENTOJŲ KLAUSIMUS

1. Kaip apskaičiuojamas mokestis už „gyvatuką“?

Mokestis už „gyvatuką“ - tai mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugą. Karštas vanduo nuolat cirkuliuoja daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad atsukus karšto vandens čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo.

Mokestis už „gyvatuką“, kitaip tariant už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) šildymo ir nešildymo sezonų metu nustatomas vadovaujantis skirtinga metodika.

Vasarą (nešildymo sezono metu) iš bendro namo suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, kuris sunaudotas geriamam vandeniui pašildyti. Likęs šilumos kiekis proporcingai dalinamas namo butų skaičiui ir dauginamas iš šilumos kainos. Taip gaunama suma, kurią reikia mokėti už šią paslaugą. 

Šildymo sezono metu skaičiuojama kitaip. Imamas ne mažiau nei trijų nešildymo sezono mėnesių faktinis šilumos kiekis, suvartotas cirkuliacijai palaikyti, ir apskaičiuojamas vidurkis. Vidurkis yra dauginamas iš šilumos kainos.

Nešildymo sezono metu suvartotos šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) apskaičiuojamas tiksliai pagal apskaitos prietaisų rodmenis, o šildymo sezono metu apskaičiavimui taikomas vidurkis, kuris dauginamas iš kilovatvalandės kainos.

2. Kodėl vienodi butai skirtinguose daugiabučiuose moka už šilumą nevienodai?

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už buto, esančio daugiabučiame name, šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.  

Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių:

• namo šiluminės varžos ir sandarumo būklės;
• temperatūros butuose, vėjo stiprumo bei krypties, nuo langų padėties į  saulės pusę;
• nuo žmonių elgesio (kaip vėdina patalpas ar laiko langus uždarytus);
• šilumos punkto ir šildymo sistemos įrenginių būklės;
• žmogiškojo faktoriaus (galimybės reguliuoti šilumos vartojimą pačiuose butuose).

3. Kodėl užsukus termostatinį ventilį ar jį atsukus minimaliai, vartotojui yra priskiriamas papildomas šilumos kiekis?

Jei Jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais dalikliais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos šildomos minimaliai), Jūsų bute oro temperatūra net ir tokiu atveju artima norminei (18°C). Tokia temperatūra išsilaiko, nes šiluma į Jūsų butą per vidines pertvaras patenka iš gretimų butų ir patalpų. Šiluma pagal fizikos dėsnius juda ten, kur šalčiau ir Jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita. Siekiant apginti kitų vartotojų interesus,  teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo energijos gretimų butų, patalpų sąskaita. Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, t.y. nešildant, ar šildant savo patalpas minimaliai, priskiriamas papildomas šilumos kiekis.

Kai pagal buto (patalpos) šilumos daliklių rodmenis šilumos suvartojimas lygus 0, tokių butų (patalpų) savininkams papildomai priskiriamas šilumos kiekis sudaro 40 % (taikomas tolygaus šildymo koeficientas - 0,4) vidutinio šilumos kiekio, tenkančio pastato vienam kvadratiniam metrui šildyti.  Šis dydis paskaičiuojamas visų butų faktines šilumos sąnaudas šildymui pagal butų šilumos daliklių rodmenis padauginant iš tokio buto (patalpos) ploto. Atitinkamai sumažinama šilumos kiekio dalis kitiems butams (patalpoms), kurių šildymo sąnaudos tenkina tolygaus šildymo sąlygos reikalavimus.

4. Ar už šildymą mokėsime dar daugiau?

Už spalio mėnesio butų šildymą gyventojai mokėjo vidutiniškai kiek mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nors kilovatvalandės kaina išaugo kone dvigubai.

Toks rezultatas buvo pasiektas taupant brangią šilumą ir neperšildant namų. Visi šilumos punktai daugiabučiuose namuose yra automatizuoti arba dalinai automatizuoti. Automatizuotuose šilumos punktuose galima parinkti racionalų režimą ir nuotoliniu būdu reguliuoti šilumos poreikį atsižvelgiant į lauko temperatūros pokyčius, kas ypač aktualu rudens ir pavasario metu. Pakilus lauko temperatūrai, šilumos tiekimas į radiatorius užsidaro automatiškai, radiatoriai nebešyla, šilumos energija nenaudojama.

Gyventojai už lapkričio mėnesio šildymą vidutiniškai mokės dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai įtakoja ženkliai padidėjusios žaliavų kainos: gamtinių dujų ir biokuro.

Jonaviečiai mokės 12,30 centų už kilovatvalandę, tai yra dvigubai daugiau nei pernai lapkritį. Už vieną kubą karšto vandens mokėsime  8,33 euro, kai pernai tuo pačiu metu mokėjome 5,33 euro.

4. Ką daryti jei namuose per karšta ar per šalta?

Jei manote, kad kambariuose yra per karšta arba per šalta, įsitikinus, kad Jūsų buto langai ir durys pakankamai sandarūs, bet temperatūra vis tiek nesiekia 18^oC, kreipkitės į mūsų įmonę.

Įmonės darbo laiku skambinti tel. (8 349) 50 577, ne darbo laiku tel. (8 349) 52 780,
el.paštu: info@jonavosst.lt

Pastatui tiekiamos šilumos poreikį galime reguliuoti nuotoliniu būdu. Vis dar yra daugiabučių namų su senais elevatoriniais šilumos punktais ir nesubalansuotomis vidaus šildymo sistemomis, kuriuose padidinus ar sumažinus tiekiamos šilumos kiekį, viename namo bute gyventojai turės per žemą, o kitame - per aukštą temperatūrą. Tokių daugiabučių gyventojai turėtų pakeisti elevatorinį šilumos punktą į naują automatizuotą bei subalansuoti šildymo sistemas.