Jeigu jūs esate susijęs / susijusi su UAB "Jonavos šilumos tinklai" tarnybos, darbo ar sutartiniais santykiais, kitais ikisutartiniais santykiais, darbinatės į bendrovę, ir pastebėjote keliančių grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančių teisės pažeidimų, maloniai prašome pranešti!

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato:

• apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų apsaugos pagrindus ir formas;
• apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas;
• apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones. 

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1. pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2. pavojaus aplinkai;
3. kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4. neteisėtos veiklos finansavimo;
5. neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6. neteisėtu būdu įgyto turto;
7. padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
8. kitų pažeidimų.

Pranešimo nagrinėjimo schema

Šaltinis – www.tm.lt

Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ (toliau – Bendrovė) direktoriaus 2024 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. DĮV-50 patvirtintas Vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo administravimo tvarkos aprašas (2024) (toliau – Aprašas), kuris nustato informacijos apie Bendrovės galimai rengiamus, padarytus ar daromus pažeidimus priėmimo Bendrovėje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, jos įvertinimų ir sprendimų priėmimo tvarką, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi ir įgyvendinimą.

Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

• tiesiogiai Kompetentingam subjektui (Klaipėdos g. 8, 55169 Jonava);
• atsiųsdamas pranešimą paštu (Klaipėdos g. 8, 55169 Jonava), būtina ant voko nurodyti „KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI“;
• atsiųsdamas pranešimą elektroninio pašto adresu pranesk@jonavosst.lt;
• telefonu (Nr. +370 349 77120) Kompetentingam subjektui, o jeigu prieš tai buvo pateiktas informaciją apie pažeidimą teikiančio asmens sutikimas, - ir susitikus su Kompetentingu subjektu per nustatytą laikotarpį ir užpildžius nustatytą pranešimo apie pažeidimo formą (Aprašo 1 priedas) (pokalbiai neįrašomi).

• Prokuratūrai tiesiogiai. Asmuo dėl pažeidimo kreipiasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją (prokuratūrą), kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
• pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui;
• būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala;
• vadovaujantieji, su bendrove darbo ar tarnybos arba sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimų;
• informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos;
• yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, pranešėjo anonimiškumas ar asmens konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti;
• bendrovėje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo;
• asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su bendrove nebesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai.
• Viešai: Viešai informacija apie pažeidimą gali būti teikiama, siekiant pranešti apie gresiantį pavojų žmonių gyvybei, visuomenės sveikatai ar aplinkai, kai siekiant užkirsti kelią tokiai grėsmei būtina imtis skubių veiksmų ir dėl laiko stokos nėra galimybių apie pažeidimą pranešti kitais būdais arba kitais būdais pranešus apie pažeidimą nebuvo laiku imtasi reikiamų veiksmų.

Rekomenduojame pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimą formą.

Teikiant laisvos formos pranešimą, nurodyti, kad informacija teikiama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Kai informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka pateikia informaciją, susijusią su komercine (gamybine) paslaptimi, profesine paslaptimi, banko paslaptimi, įstaigos konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, šis informacijos pateikimas nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, banko paslapties, konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu, išskyrus Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį, taip pat atvejus, kai profesinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimas kompetentingai institucijai prieštarautų atskiras profesines veiklas reglamentuojantiems įstatymams ir Europos Sąjungos teisei.

Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo nurodo:

• kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą rengiasi daryti, daro ar padarė ir pan.,
• sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes,
• savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, jeigu asmens kodo neturi, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos adresą arba el. pašto adresą) korespondencijai gauti ir kitus duomenis ryšiui palaikyti;
• jei įmanoma, pateikia bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

Bendrovės direktoriaus įsakymu paskirtas kompetentingas subjektas:

• Teisės ir bendrųjų reikalų tarnybos vadovė Zinaida Seredienė, tel. (+370 349) 77120

Kompetentingas subjektas administruoja vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, nagrinėja juo gautą informaciją apie pažeidimus, teikia konfidencialias konsultacijas dėl Įstatymo ir Aprašo nuostatų taikymo.

Taip pat konfidencialios konsultacijos teikiamos Prokuratūros įsteigtu Pranešėjų konsultavimo linijos numeriu +370 5 266 2329.

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, užtikrinamas konfidencialumas.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

1. to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
2. asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisinės gynybos priemonės:

• Informaciją apie pažeidimą pateikiančio asmens, pagalbininko, pranešėjo, su pažeidimu susijusio asmens teisių ir jų gynimo priemonių negali būti atsisakoma, jos negali būti ribojamos ar paneigiamos darbo santykių, arbitražiniais ar jokiais kitais susitarimais.
• Kai pranešėjui daromas neigiamas poveikis, apie tai jis praneša kompetentingai institucijai.
• Kai neigiamas poveikis daromas asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą per Bendrovės vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, jis pateikia pranešimą kompetentingai institucijai, kuri sprendžia klausimą dėl asmens pripažinimo pranešėju.
• Informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas (pranešėjo šeimos nariai, giminaičiai, kolegos, dirbantys Bendrovėje arba kitame su Bendrove subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens šeimos narys, giminaitis, kolega dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo gali patirti neigiamų padarinių) dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su ministerija sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti dėl jo priimtą ir neigiamų padarinių keliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą.
• Pranešėjas turi teisę į atlyginimą už vertingą informaciją ir kompensaciją dėl patiriamo neigiamo poveikio ar galimų padarinių dėl jo pateikto pranešimo.

Daugiau aktualios informacijos, skirtos pranešėjų apsaugai, galima rasti www.pranesktiesa.lt

Statistiniai duomenys: 2020-2023 m., per 2024 m. 1 pusmetį negauta pranešimų pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą.

AKTUALŪS TEISĖS AKTAI

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo