Šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, nustato savivaldybės institucija.

Šildymo sezoną rekomenduojama pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10°C, ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už +10 °C.

Savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytų įstaigų pastatų (vaikų darželių, lopšelių, mokymosi įstaigų, ligoninių ir pan.) šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės institucijos sprendimu.

Šilumos vartotojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos,  nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų higienos normų.

Jeigu šilumos vartotojai, išskyrus savivaldybės institucijos patvirtintuose sąrašuose numatytas įstaigas, nusprendė anksčiau pradėti arba vėliau baigti savo pastatų šildymą kitu laiku negu savivaldybės institucijos nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą praneša šilumos tiekėjui, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti arba, jeigu dėl objektyvių priežasčių nėra techninių galimybių, pateikia motyvuotą atsisakymą leisti pradėti pastato šildymą.

Pradėjus pastato šildymą ar atnaujinus jį po remonto, kai buvo išleistas šilumnešio vanduo, daugiabučių namų viršutinių aukštų gyventojai turi nuorinti šildymo sistemą, atsukdami nuorinimo ventilius prie kiekvieno šilumos įrenginio, arba leisti tai atlikti šildymo sistemų prižiūrėtojui.

Šilumos energijos ir karšto vandens kainos yra apskaičiuojamos ir nustatomos LR Šilumos ūkio įstatymo bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos ir Karšto vandens kainų nustatymo metodikos nustatyta tvarka.

Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.

Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir VKEKK pastabas, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Savivaldybės institucija teikia VKEKK bazinės kainos suderinimo dokumentus ir pagrįstas pastabas, o VKEKK nustato šilumos bazinę kainą.

Pirmaisiais šilumos bazinių kainų galiojimo metais, atsižvelgdama į VKEKK nustatytas šilumos bazines kainas, savivaldybės taryba nustato šilumos kainų dedamąsias.

Šilumos kainos dedamosios yra perskaičiuojamos kasmet, kadangi jos galioja ne ilgiau kaip 12 mėn. nuo jų įsigaliojimo dienos.

Perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias, šilumos tiekėjai teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą. Savivaldybės taryba nustato šilumos kainų dedamąsias sekantiems metams.

Karšto vandens tiekėjas, teisės aktų nustatyta tvarka, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai karšto vandens kainos projektą. Savivaldybės institucija teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai savo pastabas, o ši, jas išnagrinėjusi, nustato karšto vandens kainą.

Kas mėnesį šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas pateikia VKEKK duomenis apie praėjusio mėnesio pirkto kuro kainas ir apskaičiuotas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Komisija patikrina pateiktų duomenų teisingumą, o šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas iki mėnesio 25-tos dienos viešai informuoja vartotojus apie galutines šilumos energijos ir (ar) karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos. Kainos gali būti keičiamos ne dažniau kaip kas mėnesį.

Šilumos energijos matavimo vienetas – kilovatvalandė (kWh).

Atsiskaitymo už suvartotą šilumos energijos kiekį laikotarpis – 1 kalendorinis mėnuo.

Pastate per atsiskaitymo laikotarpį suvartota šiluma yra išmatuojama šilumos apskaitos prietaisu įrengtu namo įvade. Jei pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, tuomet šilumos energija atskiriems vartotojams yra išdalijama tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus. Kiekviename metode, pažymėtame skirtingu skaičiumi, yra nurodyta šilumos energijos paskirstymo tvarka, kuri priklauso nuo namo šildymo ir karšto vandens sistemų ypatumų.

Dažniausiai taikomi metodai:

1. Daugumoje daugiabučių gyvenamųjų namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir visų daugiabučio gyvenamojo namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos. Tokios šilumos energijos tiekimo sistemos ir matavimo prietaisų įrengimo ypatumus atitinka Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (patvirtintas 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-19).

2. Jei name bent vieno buto (patalpos) šildymo įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomi kitu būdu (elektra, dujomis ir kt.), tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41). Šiuo atveju atjungusiems savo butų (patalpų) šildymo įrenginius yra apskaičiuojama šilumos energijos, suvartojamos bendrojo naudojimo patalpose, dalis. Bendraturčių teisės ir pareigos, naudojantis ir išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę yra numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje.

3. Jei namo butuose (patalpose) įrengti šilumos kiekio dalikliai, tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 03-86).

4. Jei namo butuose (patalpose) įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 (patvirtintas 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-19).

Šilumos paskirstymo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nustatyta sprendimų priėmimo tvarka (daugiabučio gyvenamojo namo butų (patalpų) savininkų susirinkime, 50 % + 1 balsų dauguma) iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų.

Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Gali būti taikomi ir kiti šilumos paskirstymo metodai, parengti pagal Šilumos paskirstymo vartotojams rengimo ir taikymo taisykles (patvirtinta 2004 m. lapkričio 11 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-121). Tokie metodai taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Šilumos paskirstymo metodai skelbiami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos internetiniame puslapyje www.regula.lt.

Mažas pajamas gaunančios šeimos ar vieni gyvenantys asmenys turi teisę gauti kompensaciją mokesčiams už buto šildymą ir karštą vandenį:

1. Kai buto plotas ir šilumos sąnaudos jam šildyti yra ne didesni nei nustatyti normatyvai, yra kompensuojama mokėjimo dalis už šildymą, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų. Priskaičiuota suma už plotą ir (ar) šilumos sąnaudas, viršijančias nustatytus normatyvus, yra nekompensuojama.

2. Kai suvartoto karšto vandens kiekis, šilumos sąnaudos jam ruošti bei šilumos energijos kiekis vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacija) ne didesni nei nustatyti normatyvai, yra kompensuojama mokėjimo dalis už karštą vandenį ir šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, viršijanti 5 procentus šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų.

Daugiau informacijos dėl kompensavimo tvarkos galima sužinoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriuje, adresu Žeimių g. 13, Jonavoje, tel. (8 349), 50300 (8 349) 54669 ir Laumės g. 2, Ruklos mst. Jonavos r.,  tel. (8 349) 73317.

Šilumos įrenginių prijungimas prie šilumos perdavimo tinklų.

Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis prijungti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Buto ar kitų patalpų savininkas prašymą turi suderinti su daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkais.

Savivaldybės institucija, gavusi daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko prašymą prijungti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių, ne vėliau kaip per tris dienas pateikia šilumos tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginių prijungimo technines sąlygas.

Techninių sąlygų sąvado išdavimo tvarką nustato teisės aktai.

Jeigu buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemos įrengiamos keliais tarpsniais, pastato, buto ir kitų patalpų savininkas techninių sąlygų sąvadą turi gauti kiekvienam statybos tarpsniui atskirai.

Šilumos tiekėjas, gavęs iš savivaldybės institucijos teisės aktuose nurodytą paraišką, ne vėliau kaip per dešimt dienų išduoda šilumos ar karšto vandens įrenginių prijungimo technines sąlygas, kuriose nurodo prijungimo vietą, šilumnešio parametrus bei techninius reikalavimus.

Daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai buto ar kitų patalpų šilumos įrenginių projektavimo, montavimo bei susijusius pastato šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstravimo bei jų prijungimo darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus, išduotas prijungimo technines sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, baigęs buto ar kitų patalpų šilumos įrenginių montavimo bei susijusius pastato šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstravimo ir prijungimo darbus, privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei teisės aktuose nustatyta tvarka gauti buto šilumos įrenginių bei rekonstruotų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui.

Daugiabučio namo buitinių šilumos vartotojų butų ir kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami prijungti nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos.

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos įrenginius prijungia pažeisdami Šilumos ūkio įstatymą, ar kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Šilumos įrenginių, prijungtų prie šilumos perdavimo tinklų, rekonstravimas

Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas, pageidaujantis rekonstruoti prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų arba pastato šilumos įrenginių buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius ir jeigu keičiama rekonstruojamų įrenginių šilumos galia, pralaidumas arba prijungimo schema, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Jeigu dėl rekonstravimo gali būti pažeidžiami kitų butų ir kitų patalpų savininkų interesai ar teisės, buto ar kitų patalpų savininkas kartu su prašymu privalo pateikti kitų butų ir kitų patalpų savininkų, kurių gali būti pažeidžiami interesai ar teisės, rašytinį sutikimą, be to, būtina įvykdyti teisės aktuose nurodytus reikalavimus.

Savivaldybės institucija, gavusi daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko prašymą rekonstruoti buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius, ne vėliau kaip per tris dienas pateikia šilumos tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginių rekonstravimo technines sąlygas.

Rekonstravimo techninių sąlygų išdavimo tvarką nustato teisės aktai.

Jeigu buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai rekonstruojami keliais tarpsniais, pastato, buto ar kitų patalpų savininkas turi gauti rekonstravimo technines sąlygas kiekvienam tarpsniui atskirai.

Šilumos tiekėjas, gavęs iš savivaldybės institucijos teisės aktuose nurodytas paraiškas, ne vėliau kaip per dešimt dienų išduoda šilumos įrenginių rekonstravimo technines sąlygas, kuriose nurodo prijungimo vietą, šilumnešio parametrus bei techninius reikalavimus.

Butų ir kitų patalpų savininkai šilumos įrenginių rekonstravimo projektavimo, montavimo ir jų prijungimo darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus, išduotas rekonstravimo technines sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

Baigę rekonstravimo darbus, butų ir kitų patalpų savininkai privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei teisės aktuose nustatyta tvarka gauti rekonstruotų pastato ir (ar) buto šilumos įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir ir jų kopijas pateikti šilumos ar karšto vandens tiekėjui.

Butų ir kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginiai pripažįstami rekonstruoti nuo rekonstruotų pastato ir (ar) buto šilumos įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti akto pasirašymo datos, jeigu šalių sutarimu šilumos ar karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginius rekonstruoja pažeisdami Šilumos ūkio įstatymą ar kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimas nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva.

Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti. Prie šio prašymo pridedami šie dokumentai:

1. Pastato savininko raštiškas sutikimas. Jeigu pastato savininkas nėra vienas asmuo – visų butų ir kitų patalpų savininkų arba pastato šildymo ar karšto vandens sistemų bendrasavininkių raštiškas sutikimas.

2. Kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančio juridinio asmens išduotos techninės sąlygos.

3. Savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų, apskaičiuotų pagal teisės aktų nuostatas, išklotinė.

4. Įsipareigojimas pakeisti šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį dėl šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose.

5. Įsipareigojimas sudaryti sutartį su pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų namų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.

6. Šilumos ar karšto vandens tiekėjo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai.

7. Įsipareigojimas vykdyti prievoles pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui pagal priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose.

Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo buto ir kitų patalpų savininko daugiabučiame name – buitinio šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje priima sprendimą dėl prašymo derinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitų patalpų šildymo būdą.

Jeigu dėl buto ir kitų patalpų savininko daugiabučiame name – buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, ne vėliau kaip per tris dienas pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas.

Jeigu dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas pateikia Šilumos ūkio įstatyme nurodytą ir jo pasirašytą sutartį su butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo. Savivaldybės institucija turi teisę pratęsti minėto sprendimo priėmimo 30 dienų terminą tiek dienų, kiek pareiškėjas vėliau pateikė šį dokumentą. Jeigu tokia sutartis nesudaroma ar nepateikiama per 30 dienų nuo prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje, ji priima sprendimą nederinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir jo norimo keisti buto ar kitų patalpų šildymo būdo, neišduoda techninių sąlygų sąvado tiems darbams atlikti ir apie tai raštu informuoja pareiškėją.

Šilumos ar karšto vandens tiekėjas, gavęs savivaldybės institucijos paraišką išduoti technines sąlygas, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo paraiškos įregistravimo priima sprendimą ir išduoda buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo technines sąlygas.

Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus, išduotas atjungimo technines sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas gali atjungti savo šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginius teisės aktuose nurodyta tvarka, tik nepažeisdamas namo savininko, butų ar kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų.

Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki su atjungimu susijusių darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos ar karšto vandens tiekėjui apie numatomą atjungimą.

Baigęs nurodytus darbus, daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei teisės aktuose nustatyta tvarka gauti pastato šilumos ar karšto vandens sistemų, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistemomis išardymo ir (ar) kitų atjungimo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos ar karšto vandens tiekėjui.

Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą.

Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai pripažįstami atjungti nuo atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šalių sutarimu šilumos ar karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos ar karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas tol, kol nepasirašo su pastato savininku ir šilumos tiekėju atjungimo akto.

Butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos ar karšto vandens įrenginius atjungia pažeisdami Šilumos ūkio įstatymą ar kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys

Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį šilumos tiekėjas UAB „Jonavos šilumos tinklai“ pasirašo su buitiniu šilumos vartotoju (gyventoju) arba su juridiniu asmeniu, jei jo patalpos yra pastate, kuriame yra daugiau nei vienas vartotojas.

Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį šilumos tiekėjas pasirašo su pastato savininku, kai pastate yra tik vienas vartotojas.

Sutartys su gyventojais ir juridiniais vartotojais sudaromos UAB „Jonavos šilumos tinklai“ Abonentinėje tarnyboje, adresu Klaipėdos g. 16, Jonavoje. Buto savininkui arba nuomininkui sutarties sudarymui reikia turėti asmens tapatybę ir buto nuosavybę patvirtinančius dokumentus arba buto nuomos sutartį.

Juridiniams vartotojams sutarties sudarymui reikia turėti šiuos duomenis: juridinio asmens pavadinimas, kodas, PVM mokėtojo kodas, bankas, atsiskaitomoji sąskaita, pasirašančiojo asmens pareigos vardas, pavardė, kontaktinis telefonas, jei pasirašoma trišalė sutartis – patalpų (pastato) nuomos sutarties kopija.

Jei patalpos ar pastatas nuomojami, tuomet sudaroma trišalė sutartis: šilumos tiekėjas, patalpų (pastato) savininkas bei nuomininkas.

Smulkesnė informacija teikiama telefonu: (8 349) 77127.

Kol nepasirašytos sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas, galioja Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155) bei Šilumos pirkimo-pardavimo su buitiniais šilumos vartotojais sutarčių standartinių sąlygų aprašas (patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173).

Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys

Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį karšto vandens tiekėjas UAB „Jonavos šilumos tinklai“ pasirašo su buitiniais karšto vandens vartotojais (gyventojais), taip pat su juridiniais asmenimis, kurių patalpos yra daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Kol nepasirašyta Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, galioja Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos (taisyklių  8 ir 9 prieduose), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 1-297).

Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su šilumos tiekėju reikia sudaryti:

Buto savininkui arba nuomininkui:

• pasikeitus patalpų savininkui (nuomininkui);
• pasikeitus buto bendram naudingam plotui;
• pakeitus buto paskirtį į negyvenamąją patalpą (įrengus parduotuvę,
• įmonę ir pan.),
• jei nepakeitus patalpų paskirties joje vykdoma komercinė veikla;
• kai teismo sprendimu padalijamas butas.

Negyvenamųjų patalpų savininkui:

• pasikeitus patalpų savininkui;
• pasikeitus įmonės pavadinimui;
• pasikeitus patalpos bendram naudingam plotui.

Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų teisės, pareigos ir atsakomybė

Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas turi teisę:

1. Reikalauti pagal kompetenciją iš šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojo, pastato administratoriaus, butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgalioto asmens, kad jam priklausančiose patalpose arba bute būtų palaikoma teisės aktuose bei šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta patalpų temperatūra, karšto vandens temperatūra vandens paėmimo (vartojimo) vietoje ir vonių šildytuvų darbo režimas.

2. Laiku gauti iš šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo mokėjimų už šilumą ir (ar) karštą vandenį atsiskaitymo dokumentus.

3. Pratęsti apmokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį laiką tiek dienų, kiek dienų vėliau, nei nustatyta sutartyje, buvo įteikta mokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį pranešimas ar sąskaita.

4. Gauti informaciją pagal kompetenciją iš šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojo, pastato administratoriaus, butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgalioto asmens apie šilumos ir (ar) karšto vandens kainas, mokėjimų skaičiavimo ir atsiskaitymų tvarką, mokėjimams skaičiuoti panaudotus duomenis, šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodus, atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas.

5. Kartu su kitais pastato butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodų.

6. Kartu su kitais pastato butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti šilumos tiekėją ar įmonę, turinčią Valstybinės energetikos inspekcijos leidimą (atestatą) šilumos įrenginių eksploatavimo (priežiūros) verslui, – pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją ir įgalioti pastato administratorių, butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotą asmenį pasirašyti su prižiūrėtoju pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį.

7. Reikalauti iš šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojo, pastato administratoriaus, butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgalioto asmens atlyginti vartojant šilumą ir (ar) karštą vandenį patirtą žalą dėl jų kaltės.

8. Teisės aktuose nustatyta tvarka keisti, rekonstruoti arba atjungti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius tik nepažeidžiant pastato savininko arba daugiabučio gyvenamojo namo kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų.

9. Reikalauti iš šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų neeilinę patikrą.

Daugiabučio gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas, privalo:

1. Tvarkingai prižiūrėti savo buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius.

2. Laiku atsiskaityti už šilumą ir (ar) karštą vandenį bei jam tenkančia dalimi už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą.

3. Neleisti savo buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiuose šilumnešio nuotėkių, o atsiradus – juos skubiai stabdyti.

4. Pateikti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta forma ir terminais šilumos ir (ar) karšto vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitą.

5. Pateikti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą ir (ar) karštą vandenį apskaičiuoti.

6. Užtikrinti, kad naujai sumontuoti ar rekonstruoti buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiai prie pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių būtų prijungiami tik teisės aktuose nustatyta tvarka. Jeigu toks prijungimas atliekamas stabdant šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginius neplaninio remonto metu, tuomet su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėju turi būti suderintos laikino šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginių atjungimo sąlygos. Tose sąlygose turi būti numatytas žalos atlyginimas šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui dėl šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo nutraukimo, įrenginių stabdymo, paleidimo išlaidų apmokėjimas.

7. Užtikrinti bute ar kitose patalpose sumontuotų atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio apskaitos prietaisų ir kitų šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių apsaugą bei reikalaujamas jų darbo aplinkos sąlygas.

8. Leisti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, prižiūrėtojo atstovams, iš anksto raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus ar įgaliojimus, apžiūrėti atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto ar avarijų likvidavimo darbus.

9. Atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo neteisėtų veiksmų pateikus klaidingus duomenis suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus) kitokiais, pakeitus jų jungimo schemą arba pažeidus sutartyje nustatytas jų priežiūros sąlygas.

Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas ar kiti jo įgalioti atstovai už teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Nustatant ir fiksuojant daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko padaryto pažeidimo faktą, dalyvauja buto ar kitų patalpų savininkas arba jo įgaliotas atstovas.

Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko arba jo įgalioto atstovo atsisakymas pasirašyti pažeidimo faktą patvirtinančius dokumentus neatleidžia nuo atsakomybės.

 Šilumos tiekėjo teisės, pareigos ir atsakomybė

Šilumos tiekėjas privalo:

1. Sudaryti šiose teisės aktuose nustatyta tvarka šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su kiekvienu pastato savininku – šilumos vartotoju arba šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su kiekvienu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininku – buitiniu šilumos vartotoju, jeigu vartotojų šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų.

2. Vartotojo prašymu sudaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį.

3. Teisės aktuose nustatyta tvarka būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, jeigu daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai nenusprendė dėl šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo ir dėl to nebuvo sudaryta šios sistemos priežiūros sutartis.

4. Pastato savininko – karšto vandens vartotojo prašymu sudaryti teisės aktuose nustatyta tvarka karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį.

5. Pastato butų ar kitų patalpų savininkų – buitinių karšto vandens vartotojų prašymu sudaryti teisės aktuose nustatyta tvarka karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.

6. Šilumos pirkimo-pardavimo bei šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytomis sąlygomis nenutrūkstamai tiekti vartotojams šilumą.

7. Nustatytu laiku pateikti vartotojams mokėjimų už šilumą dokumentus.

8. Prižiūrėti ir laiku remontuoti savo šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius bei atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus.

9. Derinti su savivaldybės institucija šilumos gamybos įrenginių, šilumos perdavimo tinklų remonto ir bandymų, kurių metu ribojamas ar nutraukiamas šilumos tiekimas vartotojams, grafikus.

10. Informuoti šilumos vartotojus apie šilumos tiekimo apribojimo ar nutraukimo dėl įrenginių remonto ir bandymų laiką bei trukmę.

11. Pagal pastatų savininkų šilumos vartotojų paraišką leisti prijungti naujų ar rekonstruotų pastatų šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų, jeigu tuo nenutraukiamas šilumos tiekimas kitiems vartotojams.

12. Sudaryti šilumos tiekimo apribojimo ar nutraukimo pastatams eilę ekstremalių situacijų arba avarijų atveju ir ją suderinti su savivaldybės institucija ir su pastatų, kuriems šiluma turi būti tiekiama nepertraukiamai, savininkais.

13. Užtikrinti šilumos perdavimo tinklų, šilumos įrenginių, statinių, kurie yra jo teritorijoje, tačiau priklauso kitiems savininkams, saugumą.

14. Palaikyti šilumos šaltinio tiekimo riboje teisės aktuose nustatytus šilumnešio parametrus.

15. Palaikyti šilumos perdavimo tinklų teisės aktuose nustatytą skaičiuojamąjį šilumos tiekimo darbo režimą ir šilumnešio parametrus.

16. Palaikyti pastatų tiekimo–vartojimo riboje, vadovaujantis teisės aktuose nurodytomis pastato šilumos įrenginių darbo režimų nuostatomis, apskaičiuotus tokius šilumnešio parametrus, kurie leistų pastato savininkui – šilumos vartotojui arba pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui išlaikyti tiekimo-vartojimo riboje šilumos įrenginių projekte nurodytą ar teisės aktų nustatytą šilumos įrenginių darbo režimą bei šilumos galią ir kurių leistini nukrypimai (šilumnešio temperatūros 48 valandų laikotarpio vidurkio) ne daugiau kaip ± 5 procentai.

17. Nustatyta tvarka pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai apie įvykusius sutrikimus, avarijas ar nelaimingus atsitikimus, susijusius su šilumos šaltinių, šilumos perdavimo tinklų įrenginiais.

18. Prieš šildymo sezono pradžią parengti ir, įvertinęs teisės aktų nuostatas, suderinti su savivaldybių institucijomis tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūrų grafikus ir šildymo pradžios eilę pastatams. Šilumnešio temperatūrų grafikai sudaromi vartotojų teritorijoms su vienodomis charakteristikomis leistinų parametrų nukrypimo ribose.

19. Pastato savininko pretenziją dėl šilumos tiekimo apribojimo ar nutraukimo apsvarstyti ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo gavimo dienos.

20. Įrengti ir prižiūrėti atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo riboje arba šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytoje vietoje.

21. Priimti iš šilumos vartotojo grąžinamą kondensatą šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis.

22. Turėti teisės aktuose nustatytas licencijas.

23. Vartotojo prašymu teikti kitas, teisės aktais nustatytas, paslaugas.

Šilumos tiekėjas atsako už:

1. Šilumnešio parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu šilumos vartotojas patyrė tiesioginę žalą. Tokiu atveju už suvartotą šilumą šilumos vartotojas atlygina šilumos tiekėjui tik vertę to, ką be teisinio pagrindo sutaupė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

2. Nepatiektą šilumą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus. Tokiu atveju šilumos tiekėjas atlygina tiesioginę patirtą žalą teisės aktų nustatyta tvarka, jei šalys nesusitarė kitaip.

Šilumos tiekėjas neatsako už šilumos tiekimo nutraukimą, ribojimą, taip pat už šilumnešio parametrų neleistinus nukrypimus, įvykusius dėl:

1. Stichinių nelaimių ar kitos nenugalimos jėgos aplinkybių ir ilgalaikio atšalimo, kurio metu lauko oro temperatūra ilgiau kaip 72 val. buvo 3⁰ C ir daugiau žemesnė už projektinę ir jeigu tuo metu buvo išlaikomi tiekiamo šilumnešio projektavimo parametrai.

2. Pastato savininko – šilumos vartotojo, butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų.

3. Teisės aktuose nurodytų šilumos tiekimo nutraukimo ar apribojimo priežasčių.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimto sprendimo sustabdyti ar apriboti šilumos tiekimą.

Šilumos tiekėjas turi teisę:

1. Pateikus raštišką prašymą, netrukdomai apžiūrėti pastato savininkui – šilumos vartotojui ir pastato butų ir kitų patalpų savininkams – buitiniams šilumos vartotojams priklausančių šilumos įrenginių, turinčių tiesioginę įtaką šilumos tiekimo įrenginių darbui bei šilumos tiekimo kitiems vartotojams režimui, būklę.

2. Sustabdyti ar apriboti šilumos tiekimą tik teisės aktuose nurodyta tvarka.

Šilumos tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Jeigu tokių prietaisų nėra – pagal šilumos tiekėjo arba šilumos šaltinio techninių operatyvinių duomenų registravimo priemonių ir operatyvinių žurnalų įrašus.

Dėl šilumos tiekėjo kaltės nepatiektos šilumos kiekis nustatomas pagal užregistruotą paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu tiektą šilumos kiekio paros vidurkį iki nutraukimo ar apribojimo, nustatomą pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas. Nustatant nepatiektą šilumos kiekį šildymui ir vėdinimui reikia įvertinti tikrąsias lauko oro temperatūras atitinkamais laikotarpiais.

Jeigu nėra šilumnešio parametrus registruojančių prietaisų, šilumos tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato butų (patalpų) savininkų – buitinių šilumos vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų ir šilumos tiekėjo atstovų. Komisija, vadovaudamasi surinkta dokumentine medžiaga, nustato kaltąją šalį ir surašo aktą. Jeigu viena iš šalių reikalauja, į komisijos sudėtį turi būti įtraukti Valstybinės energetikos inspekcijos atstovai.

Šilumos tiekėjo darbuotojai, pažeidę teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atsako teisės aktuose nustatyta tvarka.

 Karšto vandens tiekėjo teisės, pareigos ir atsakomybė

Karšto vandens tiekėjas privalo:

1. Sudaryti teisės aktuose nustatyta tvarka karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį su kiekvienu pastato savininku – karšto vandens vartotoju arba karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su kiekvienu butų ir kitų patalpų savininku – buitiniu karšto vandens vartotoju daugiabučiuose namuose jų prašymu, jeigu vartotojų karšto vandens įrenginiai prijungti prie karšto vandens tiekėjo karšto vandens tiekimo įrenginių.

2. Karšto vandens vartotojo prašymu teikti kitas teisės aktuose nurodytas paslaugas.

3. Karšto vandens pirkimo-pardavimo bei karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytomis sąlygomis ir parametrais nenutrūkstamai tiekti karšto vandens vartotojams karštą vandenį.

4. Nustatytu laiku pateikti karšto vandens vartotojams mokėjimų už karštą vandenį dokumentus.

5. Prižiūrėti ir laiku remontuoti savo karšto vandens gamybos ir perdavimo įrenginius bei atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus.

6. Derinti su savivaldybės institucija karšto vandens tiekimo įrenginių profilaktinio remonto ir bandymų, kurių metu ribojamas ar nutraukiamas karšto vandens tiekimas karšto vandens vartotojams, grafikus.

7. Informuoti karšto vandens vartotojus apie karšto vandens tiekimo nutraukimo ar apribojimo dėl įrenginių profilaktinio remonto ir bandymų laiką bei trukmę.

8. Pagal pastato savininko paraišką leisti prijungti naujų ar rekonstruotų pastatų karšto vandens įrenginius prie karšto vandens tiekimo įrenginių, jeigu tuo nenutraukiamas karšto vandens tiekimas kitiems vartotojams.

9. Sudaryti karšto vandens tiekimo ribojimo ar nutraukimo pastatams eilę ekstremalių situacijų arba avarijų atveju ir ją suderinti su savivaldybės institucija ir su pastatų savininkais – karšto vandens vartotojais, kuriems karštas vanduo turi būti tiekiamas nenutrūkstamai.

10. Užtikrinti karšto vandens įrenginių, statinių, kurie yra tiekėjo teritorijoje, tačiau priklauso kitiems savininkams, saugumą.

11. Palaikyti projekte nurodytus ir teisės aktuose nustatytus karšto vandens parametrus karšto vandens paėmimo (vartojimo) vietoje.

12. Nustatyta tvarka pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai apie įvykusius sutrikimus, avarijas ar nelaimingus atsitikimus, susijusius su karšto vandens tiekimo įrenginiais.

13. Pastato savininko pretenziją dėl karšto vandens tiekimo nutraukimo ar apribojimo apsvarstyti ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo gavimo dienos.

14. Įrengti ir prižiūrėti atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo riboje arba karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytoje vietoje.

Karšto vandens tiekėjas atsako už:

1. Karšto vandens parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje, geriamojo vandens kokybę, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu pastato savininkas – karšto vandens vartotojas ar daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis karšto vandens vartotojas patyrė tiesioginę žalą. Tokiu atveju už suvartotą karštą vandenį vartotojas atlygina karšto vandens tiekėjui tik vertę to, ką be teisinio pagrindo sutaupė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

2. Nepatiektą karštą vandenį, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus. Tokiu atveju karšto vandens tiekėjas atlygina tiesioginę patirtą žalą įstatymų nustatyta tvarka, jei šalys nesusitarė kitaip.

Karšto vandens tiekėjas neatsako už karšto vandens tiekimo nutraukimą, apribojimą, taip pat už karšto vandens parametrų neleistinus nukrypimus, įvykusius dėl:

1. Stichinių nelaimių ar kitų nenugalimos jėgos aplinkybių.

2. Pastato savininko – karšto vandens vartotojo, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių karšto vandens vartotojų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų.

3. Teisės aktuose nustatytų karšto vandens tiekimo nutraukimo ar apribojimo priežasčių.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės institucijos priimto sprendimo sustabdyti ar apriboti karšto vandens tiekimą.

Karšto vandens tiekėjas turi teisę:

1. Pateikus raštišką prašymą, netrukdomai apžiūrėti pastato savininkui – karšto vandens vartotojui ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams – buitiniams karšto vandens vartotojams priklausančių karšto vandens įrengimų, turinčių tiesioginę įtaką karšto vandens tiekimo įrenginių darbui bei jo tiekimo kitiems vartotojams režimui, būklę.

2. Sustabdyti ar apriboti karšto vandens tiekimą tik teisės aktuose nurodyta tvarka.

3. Reikalauti, kad šalto vandens tiekėjas tiekimo riboje užtikrintų teisės aktuose ir sutartyse nustatytą geriamojo vandens kokybę.

Karšto vandens tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus. Jeigu tokių prietaisų nėra, – pagal karšto vandens tiekėjo techninių operatyvinių duomenų registravimo priemonių ir operatyvinių žurnalų įrašus.

Dėl karšto vandens tiekėjo kaltės nepatiekto karšto vandens kiekis nustatomas pagal užregistruotą paskutiniu ataskaitiniu laikotarpiu tiektą karšto vandens kiekio paros vidurkį iki nutraukimo ar apribojimo, nustatomą pagal ties tiekimo–vartojimo riba įrengtų apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas.

Jeigu nėra karšto vandens parametrus registruojančių prietaisų, karšto vandens tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko – karšto vandens vartotojo ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių karšto vandens vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų, šilumos ir (ar) šalto vandens tiekėjų ir karšto vandens tiekėjo atstovų. Komisija, vadovaudamasi surinkta dokumentine medžiaga, nustato kaltąją šalį ir surašo aktą. Jeigu viena iš šalių reikalauja, į komisijos sudėtį turi būti įtraukti Valstybinės energetikos inspekcijos atstovai.

Karšto vandens skaitiklių priežiūra

Jonavos miesto daugiabučių namų vartotojams UAB „Jonavos šilumos tinklai“, vadovaudamasi teisės aktuose nustatyta tvarka, įrengia buitinius karšto vandens skaitiklius butuose ir kitose patalpose.

Bendrovė planine tvarka keičia visus karšto vandens skaitiklius, kuriems pasibaigęs metrologinės patikros terminas (šešeri metai) ir įrengia skaitiklius ten, kur jie dar nebuvo įrengti.

Informacija dėl skaitiklių keitimo ir įrengimo teikiama Priežiūros paslaugų tarnyboje telefonais (8 349) 50577, (8-349) 77122 arba atvykus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“, adresu Klaipėdos g. 10.

Vartotojui suabejojus jo bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenų tikslumu, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skaitiklį pakeis kitu ir atliks nuimto skaitiklio metrologinę patikrą. Esant neigiamoms metrologinės patikros išvadoms, vartotojo bute sunaudoti ir jo deklaruoti karšto vandens kiekiai bus perskaičiuojami atsižvelgiant į skaitiklio gedimo terminus, o esant teigiamoms metrologinės patikros išvadoms, vartotojas privalės apmokėti tiekėjui skaitiklio metrologinės patikros, montavimo darbų, plombavimo išlaidas.

Informacija apie karšto vandens skaitiklių butuose plombavimą ir gedimus

Karšto vandens skaitikliui tiekėjo plomba nuimama: įvykus skaitiklio gedimui, galinčiam turėti įtakos skaitiklio veikimui, kai reikalingas skaitiklio nuėmimas jo pakeitimui, remontui ar patikrai.

Buto savininkui, dėl kokių nors priežasčių (pvz. buto karšto vandens vamzdynų remontas), pageidaujant bute įrengtą(-us) karšto vandens skaitiklį(-ius) nuplombuoti, o paskui užplombuoti reikia kreiptis ne vėliau, kaip dieną prieš numatomus atlikti darbus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ (Klaipėdos g. 10), arba telefonais (8 349) 50577, (8-349) 77122.

Plombas nuo karšto vandens skaitiklių gali nuimti tik UAB „Jonavos šilumos tinklai“ arba UAB „Jonavos vandenys“ darbuotojai!

Vartotojai, pastebėję skaitiklio gedimą, pažeistas tiekėjo ar gamyklos gamintojos plombas, turi nedelsiant pranešti tiekėjui aukščiau nurodytais telefonais.

Skaitiklio gedimai ar jo eksploatavimo sąlygų pažeidimai:

• mechaninis skaitiklio korpuso pažeidimas,
• suskilęs skaitiklio stiklas (gaubtas),
• pastebėtas rasojimas skaitiklio viduje (kai nebesimato skaičiai),
• neveikia skaitiklio skaičiavimo mechanizmas,
• neveikia skaitiklio skaičiavimo mechanizmas leidžiant vandenį silpna srove,
• stringa skaitiklio skaičiavimo mechanizmas,
• pažeistas skaitiklio skaičiavimo mechanizmo (korpuso) apsauginis žiedas,
• skaitiklis nenuplombuotas, bet demontuotas su vamzdžių atkarpomis,
• pažeista skaitiklio gamyklos gamintojos plomba,
• pažeista karšto vandens tiekėjo plomba ar plombavimo viela.

Kiti atvejai, kai karšto vandens skaitikliui nuimama arba uždedama tiekėjo plomba:

• išmontuojant skaitiklį patikrai arba sumontavus skaitiklį po patikros,
• vartotojui atliekant buto (patalpos) karšto vandens vamzdyno, uždaromosios armatūros rekonstrukciją ar pakeitimą, tarpinės pakeitimą,
• vartotojui atnaujinant anksčiau už skolas sustabdytą karšto vandens tiekimą.

Griežtai draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklio plombas.

UAB „Jonavos šilumos tinklai” darbuotojai tikrina visų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir eksploatavimo sąlygas. Jei tikrinimo metu nustatomas vienas iš aukščiau nurodytų ar kitoks karšto vandens skaitiklio gedimas arba plombų pažeidimas, atliekamas sunaudoto ir vartotojo deklaruoto karšto vandens kiekio perskaičiavimas vadovaujantis „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis“ patvirtintomis 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297.

Už bute įrengtų karšto vandens ventilių įrengimą, sandarumą atsakingi patys butų savininkai.

Karšto vandens apskaitos prietaisų, įrengtų butuose (patalpose), rodmenų deklaravimas

Primename, kad karšto vandens skaitiklių rodmenis privalote deklaruoti kiekvieną mėnesį iki mėnesio pabaigos:

• apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“. Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė, „iki“ ir „skirtumas“ 0, pvz. nuo 10 m³  iki 10 m³ skirtumas 0 m³;
• suvartojus karšto vandens mažiau ar daugiau nei 1 m³, galima deklaruoti sunaudotą vandens kiekį vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, pvz.: nuo 10,0 m³; iki 11,5 m³ skirtumas 1,5 m³;

Gyventojai karšto vandens skaitiklio rodmenis, išimtinais atvejais, praneša paskambinus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“  abonentinę tarnybą telefonu (8 349) 77127.

Įmonės, įstaigos, esančios daugiabučiuose namuose, skaitiklių rodmenis praneša paskambinus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ abonentinę tarnybą telefonu (8 349) 77121 arba elektroniniu paštu jst.kontrolierės@gmail.com

Reguliarius, kiekvieną mėnesį, suvartoto karšto vandens kiekio deklaravimas ne tik padeda išvengti mokėjimo už normatyvinį karšto vandens kiekį, bet ir leidžia tiksliau apskaičiuoti mokesčius už daugiabučiame gyvenamajame name suvartotą šilumos energiją.

Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių
su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais.

Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifai

Informacija dėl pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18^oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą ir išsakyti nusiskundimus, telefonu (8 349) 50577. Gyvenamųjų namų bendrijų gyventojams, nesudariusiems su mūsų bendrove sutarties dėl namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką (valdytoją).

Lietuvos higienos norma HN 42: 2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ ( Žin., 2009, Nr. 159-7219)

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60^oC. Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą, telefonu (8 349) 50577 Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Gyvenamųjų namų bendrijų gyventojams, nesudariusiems su mūsų bendrove sutarties dėl namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, reikėtų kreiptis į bendrijos pirmininką (valdytoją).

Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ( Žin., 2003, Nr. 79-3606)

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Šilumos ir/ar karšto vandens vartotojų, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų ir šilumos ir/ar karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymas , Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės , LR Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 1-229  ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemose atlikti darbai registruojami Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų žurnale, kuris yra kiekvieno pastato šilumos punkte (pagal Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles ).

Popierinės sąskaitos yra išnešiojamos į pašto dėžutes einamąjį mėnesį nuo 10 iki 15 dienos. Negavus sąskaitos, prašome kreiptis į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ abonentinę tarnybą adresu Klaipėdos g. 16, Jonava, tel. 8 349 77127 arba rašyti el.paštu info@jonavosst.lt.

Siūlome pasirinkti mūsų bendrovės elektronines sąskaitas. Tai patogi alternatyva siunčiamai popierinei sąskaitai. Jei pageidaujate gauti el. sąskaitas,  prašome prisijungti prie el. sąskaitų peržiūros sistemos adresu http://www.jonavosst.lt/El.SASKAITOS.

Už per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumos energiją patalpų šildymui, karštą vandenį, suteiktas karšto vandens apskaitos prietaiso aptarnavimo ir (ar) techninio aptarnavimo paslaugas vartotojas atsiskaito pagal pateiktą mokėjimo pranešimą (sąskaitą). Vartotojas sąskaitą turi apmokėti iki kito po atsiskaitomojo mėnesio einančio mėnesio paskutinės dienos.

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę laiku neatsiskaičiusiems vartotojams priskaičiuoti delspinigius.

Mokestis už „gyvatuką“ - tai mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugą. Karštas vanduo nuolat cirkuliuoja daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad atsukus karšto vandens čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo.

Mokestis už „gyvatuką“, kitaip tariant už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) šildymo ir nešildymo sezonų metu nustatomas vadovaujantis skirtinga metodika.

Vasarą (nešildymo sezono metu) iš bendro namo suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, kuris sunaudotas geriamam vandeniui pašildyti. Likęs šilumos kiekis proporcingai dalinamas namo butų skaičiui ir dauginamas iš šilumos kainos. Taip gaunama suma, kurią reikia mokėti už šią paslaugą. 

Šildymo sezono metu skaičiuojama kitaip. Imamas ne mažiau nei trijų nešildymo sezono mėnesių faktinis šilumos kiekis, suvartotas cirkuliacijai palaikyti, ir apskaičiuojamas vidurkis. Vidurkis yra dauginamas iš šilumos kainos.

Nešildymo sezono metu suvartotos šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) apskaičiuojamas tiksliai pagal apskaitos prietaisų rodmenis, o šildymo sezono metu apskaičiavimui taikomas vidurkis, kuris dauginamas iš kilovatvalandės kainos.

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už buto, esančio daugiabučiame name, šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.  

Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių:

• namo šiluminės varžos ir sandarumo būklės;
• temperatūros butuose, vėjo stiprumo bei krypties, nuo langų padėties į  saulės pusę;
• nuo žmonių elgesio (kaip vėdina patalpas ar laiko langus uždarytus);
• šilumos punkto ir šildymo sistemos įrenginių būklės;
• žmogiškojo faktoriaus (galimybės reguliuoti šilumos vartojimą pačiuose butuose).

Jei Jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais dalikliais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos šildomos minimaliai), Jūsų bute oro temperatūra net ir tokiu atveju artima norminei (18°C). Tokia temperatūra išsilaiko, nes šiluma į Jūsų butą per vidines pertvaras patenka iš gretimų butų ir patalpų. Šiluma pagal fizikos dėsnius juda ten, kur šalčiau ir Jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita. Siekiant apginti kitų vartotojų interesus,  teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo energijos gretimų butų, patalpų sąskaita. Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, t.y. nešildant, ar šildant savo patalpas minimaliai, priskiriamas papildomas šilumos kiekis.

Kai pagal buto (patalpos) šilumos daliklių rodmenis šilumos suvartojimas lygus 0, tokių butų (patalpų) savininkams papildomai priskiriamas šilumos kiekis sudaro 40 % (taikomas tolygaus šildymo koeficientas - 0,4) vidutinio šilumos kiekio, tenkančio pastato vienam kvadratiniam metrui šildyti.  Šis dydis paskaičiuojamas visų butų faktines šilumos sąnaudas šildymui pagal butų šilumos daliklių rodmenis padauginant iš tokio buto (patalpos) ploto. Atitinkamai sumažinama šilumos kiekio dalis kitiems butams (patalpoms), kurių šildymo sąnaudos tenkina tolygaus šildymo sąlygos reikalavimus.

Už spalio mėnesio butų šildymą gyventojai mokėjo vidutiniškai kiek mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nors kilovatvalandės kaina išaugo kone dvigubai.

Toks rezultatas buvo pasiektas taupant brangią šilumą ir neperšildant namų. Visi šilumos punktai daugiabučiuose namuose yra automatizuoti arba dalinai automatizuoti. Automatizuotuose šilumos punktuose galima parinkti racionalų režimą ir nuotoliniu būdu reguliuoti šilumos poreikį atsižvelgiant į lauko temperatūros pokyčius, kas ypač aktualu rudens ir pavasario metu. Pakilus lauko temperatūrai, šilumos tiekimas į radiatorius užsidaro automatiškai, radiatoriai nebešyla, šilumos energija nenaudojama.

Gyventojai už lapkričio mėnesio šildymą vidutiniškai mokės dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai įtakoja ženkliai padidėjusios žaliavų kainos: gamtinių dujų ir biokuro.

Jonaviečiai mokės 12,30 centų už kilovatvalandę, tai yra dvigubai daugiau nei pernai lapkritį. Už vieną kubą karšto vandens mokėsime  8,33 euro, kai pernai tuo pačiu metu mokėjome 5,33 euro.

Jei manote, kad kambariuose yra per karšta arba per šalta, įsitikinus, kad Jūsų buto langai ir durys pakankamai sandarūs, bet temperatūra vis tiek nesiekia 18^oC, kreipkitės į mūsų įmonę.

Įmonės darbo laiku skambinti tel. (8 349) 50 577,

ne darbo laiku tel. (8 349) 52 780,
el.paštu: info@jonavosst.lt

Pastatui tiekiamos šilumos poreikį galime reguliuoti nuotoliniu būdu. Vis dar yra daugiabučių namų su senais elevatoriniais šilumos punktais ir nesubalansuotomis vidaus šildymo sistemomis, kuriuose padidinus ar sumažinus tiekiamos šilumos kiekį, viename namo bute gyventojai turės per žemą, o kitame - per aukštą temperatūrą. Tokių daugiabučių gyventojai turėtų pakeisti elevatorinį šilumos punktą į naują automatizuotą bei subalansuoti šildymo sistemas.

• Termostatų atmintinė