Įdomūs faktai apie Jonavos kaminą: viršun užlipęs ir nulipti negalėjęs vaikinas ir... J. Biliūno „Laimės žiburys"

Nuo 1973 metų Jonavoje stovintis šilumos tinklų kaminas šiandien likęs tik kaip simbolis, menantis miesto šilumos ūkio kūrimosi istoriją. Kai kurie jonaviečiai juokaudami jį pavadina miesto švyturiu. Tiesa, prieš keletą metų kalbėta apie jo nugriovimą, tačiau tąsyk tokio sumanymo atsisakyta.

Kaminas stovi pačiame Jonavos miesto centre, Klaipėdos gatvėje – UAB „Jonavos šilumos tinklai" teritorijoje.

Bendrovės specialistas Vytautas Masalskas ir direktoriaus pavaduotojas Alfredas Sadzevičius pasakoja, kad Jonavos kaminas ne tik turi savo istoriją – būta čia ir įvykių.

Įdomūs faktai apie Jonavos kaminą

  1. Kaminas susijęs su Jonavos šilumos tinklų kūrimosi istorija. V. Masalskas pasakoja, kad Jonavos katilinė ir šilumos tinklai prie Kauno šilumos tinklų prijungti 1966 metais, o 1973 metais, augant Jonavos miestui ir didėjant šilumos poreikiui, pastatyti du po 35 MW galios katilai ir 80 metrų kaminas. Kamino aukštis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad teršalų sklaida nekenktų žmonių sveikatai.
  2. Pirmieji kamino statybos darbai prasidėjo 1971 metais nuo geodezinių gręžinių ir vertinimo, ar vieta tokiam statiniui tinkama. Kamino statybos tęsėsi iki 1973 metų ir tais pačiais metais jis pradėtas eksploatuoti. Darbai užtruko, nes kartu su kaminu buvo plečiama katilinė. Kaminas yra sudėtingas statinys. Jo viduje – šamotinės (karščiui atsparios) plytos, iš išorės – pilnavidurės molinės. Ant kamino yra įrengtos dvi apžiūros aikštelės su signaliniu apšvietimu. Tai privaloma pagal Lietuvos civilinės aviacijos reikalavimus, nes jei tamsiu paros metu skristų orlaivis – kamino tiesiog nesimatytų.
  3. Maždaug prieš dvi dešimtis metų prie Jonavos kamino skubėjo visos pagalbos tarnybos – policija, medikai, ugniagesiai. „Žmogus ant kamino" – tokio pranešimo tąsyk, beveik naktį, sulaukta. Paaiškėjo, kad tai – ne pokštas. Neblaivus jonavietis ant kamino sumontuotomis kopėčiomis užkopė iki kamino vidurio, tačiau nulipti jau buvo baisu. Tąsyk į viršų kopė ir žemyn nulipti vyriškiui padėjo ugniagesiai. Po šio įvykio kamino kopėčios pakeltos į viršų ir užrakintos, o norint jomis lipti, reikia specialaus rakto.
  4. Maždaug 2002 metais, prieš Kalėdas, rajono savivaldybė paragino visas įmones pasipuošti. tuometinis įmonės direktorius Alfredas Sadzevičius prisimena, kad kilo mintis kaminą papuošti su aliuzija į Jono Biliūno „Laimės žiburį". Nupirktos ilgos šviečiančios girliandos, kurios pakabintos ant kamino. „Dar nupirkome lazerį. Tiesą sakant, jis ir buvo esmė. Tačiau kai su juo pakilome į viršų – paaiškėjo, kad lazerio nėra kur statyti, tam neužtenka vietos. Pastatėte kitoje vietoje, ant katilinės stogo", – prisimena A. Sadzevičius. Visgi, norimą efektą pasiekti pavyko – nuo Jonavos šilumos tinklų stogo skleidžiamo lazerio spinduliai kelis metus buvo neatsiejama miesto kalėdinio papuošimo emocija. Kasmet prieš Kalėdas kaminas buvo „įžiebiamas" kartu su pagrindine miesto eglute. Kai vėliau dėl finansinių kaštų šios idėjos atsisakyta, į Jonavos šilumos tinklus skambino ne vienas jonavietis, klausdamas, kodėl nešviečia kaminas.
  5. Pastačius biokatilinę Girelėje, nuo 2016 metų, Jonavos kaminas neeksploatuojamas. Prieš kelerius metus rajono savivaldybėje svarstyta, kad jį reikėtų nugriauti, pasigirdo nuomonių, kad kaminas gadina miesto vaizdą. Tačiau vis tik sprendimas nugriauti nebuvo priimtas. Daug metų Jonavos šilumos tinkluose dirbantys specialistai sako, kad nutikus avarijai Girelės katilinėje ir Jonavoje įjungus katilus, kaminas vėl pradėtų rūkti ir miestas neliktų be šilumos. Nors, šypteli, geriau, jog to nereikėtų. Šiuo metu ant Jonavos šilumos tinklų kamino yra pastatytos mobiliojo telefono ryšio antenos – dėl jų įrengimo sutartį su bendrove sudarė visi Lietuvos mobiliojo ryšio tiekėjai.

 

UAB „Jonavos šilumos tinklai“