Džiuginta Vaškevičienė – viena iš nedaugelio jonaviečių, kuri yra apsilankiusi beveik visuose apie trylikoje tūkstančių Jonavos butų. „Toks darbas“, – juokiasi bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ Abonentinės tarnybos kontrolierė D. Vaškevičienė. Daugelis jonaviečių ją, o taip pat jos kolegę Tatjaną, iš matymo tikrai pažįsta – jos tikrina vandens skaitiklius. Abonentinės tarnybos viršininkė Vaiva Dubrindienė sako, kad nors toks tikrinimas yra įprastas, vis tik ne visi žmonės supranta, kodėl jis iš viso reikalingas.

Kodėl reikia tikrinti prietaisus?

Kiekviename daugiabutyje yra įrengtas įvadinis karšto vandens skaitiklis, kuris suskaičiuoja visą namo gyventojų suvartotą karšto vandens kiekį. Tačiau būna atvejų, kada šio skaitiklio rodmenys nesutampa su gyventojų deklaruotu karštu vandeniu – deklaruota būna mažiau, nei realiai suvartota.

Jei yra tokia situacija – finansiškai pajunta visas namas, nes sąskaitose atsiranda papildoma eilutė: šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu.

„Tuomet gyventojams – kad ir nedidelę sumą – tačiau sumokėti reikia. Tačiau jei gyventojai deklaravo daugiau, o įvadinis skaitiklis rodo, kad suvartota mažiau  – tuomet ši eilutė būna su minuso ženklu“, – aiškino V. Dubrindienė.

Specialistai dažniau tikrina tuos namus, kuriuose trūksta daugiau nei 15 proc. suvartoto vandens. Tokių namų, kur dažnai nesutampa gyventojų deklaruotas karštas vanduo su  įvadinio skaitiklio duomenimis, Jonavoje yra apie dvidešimt. Būtent į šių daugiabučių gyventojų duris tikrintojai paskambina dažniau – kartą per ketvirtį. Specialistai sako, kad tenka rasti ir skolininkų.

Tuo tarpu kiti daugiabučiai tikrinami įprasta tvarka – kartą per metus. Toks tikrinimas reikalingas norint įvertinti, ar nėra sugedęs skaitiklis, nenutraukta plomba, ar teisingai deklaruojamas suvartojamas vanduo.

Sugedo skaitiklis? Svarbu apie tai pranešti

1. Dubrindienė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai kontrolierės randa sustojusius skaitiklius arba nutrauktas plombas: „Kalbant apie plombas, tikėtina, kad jos buvo nutrauktos kažką neatsargiai darant, nes plombos laikosi gana tvirtai.“

Specialistė įspėja, kad ir dėl pažeistos plombos, ir dėl nustojusio suktis skaitiklio reikia pranešti nedelsiant.

„Jei žmogus pastebi ir praneša – tuomet jam vanduo už einamąjį mėnesį paskaičiuojamas pagal jo suvartojimo vandens vidurkį. Bet jei matome, kad skaitiklis sustojęs, o žmogus apie tai nepranešė, kurį laiką nedeklaravo vandens – tuomet gali būti, jog skaičiuosime pagal normatyvą ir tai kainuos brangiau. Tai nėra mūsų užgaida – pagal šilumos tiekimo ir suvartojimo taisykles gyventojas turėtų kas mėnesį deklaruoti teisingus duomenis. Pasitaiko atvejų, kada suvartotas vanduo užrašomas tiesiog „iš akies“, o eilę mėnesių nežiūrėdamas į skaitiklio rodmenis žmogus gali ir nepamatyti, jei jis sustojo. Kai taip nutinka ir sugedusį prietaisą pastebi mūsų tikrintojai – žmonės dėl to piktinasi. Viso to galima nesunkiai išvengti kas mėnesį tvarkingai nurašant skaitiklio rodmenis“, – kalbėjo V. Dubrindienė.

Pasiūlo išgerti kavos

Kada bus tikrinami vandens skaitikliai gyventojai informuojami likus ne mažiau nei 24 valandoms – laiptinėse pakabinami skelbimai, juose nurodomas ir specialistės telefono numeris. D. Vaškevičienė pasakoja, kad skambučių sulaukia nemažai – žmonės domisi, kuriuo laiku kontrolierė ateis, tariasi dėl jiems patogaus laiko iš ryto, dieną ar vakare.

„Pastebėjau, kad žmonės kartais savotiškai bijo mus įsileisti į namus, nes, sako jie, namuose netvarka. Aš suprantu, bet visiems sakau, kad į ją mes tikrai nežiūrime“, – juokėsi D. Vaškevičienė.

Tačiau yra butų, kurių šeimininkai durų neatidaro atėjus nei pirmą, nei antrą, nei trečią kartą arba pasako tiesiai šviesiai: neįleisiu. Paprastai taip elgiasi skolininkai. Tuomet gyventojai informuojami, kad nepavykus patikrinti skaitiklių, jiems vanduo bus skaičiuojamas taikant normatyvą, kuris vienam žmogui gali siekti virš penkių kubinių metrų.

„Žinoma, yra butų, kuriuose niekas negyvena, žmonės išvykę. Tuo tarpu su kitais kad ir ne iš karto, bet susitarti pavyksta. Visko būna. Pavyzdžiui, mus apibara, tačiau žodis po žodžio bendrą kalbą dažniausiai randame“, – pasakojo D. Vaškevičienė.

Vyresnio amžiaus jonaviečiai kartais nerimauja, ar į jų namus atėjęs specialistas – ne sukčius, juolab, kad žiniasklaidoje ne kartą rašytos istorijos, kai žmonės nuo jų nukenčia. D. Vaškevičienė sako, kad visuomet matomoje vietoje segi darbo pažymėjimą su nuotrauka. Be to, ši problema nėra tokia aktuali mažesniuose miestuose: „Juk jonaviečiai mus iš matymo jau pažįsta.“

Beveik dvejus metus dirbanti D. Vaškevičienė pastebi, kad dauguma žmonių – malonūs ir supratingi: „Būna net tokių, kurie pasiūlo kavos.“

Bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ specialistai vandens apskaitos prietaisus tikrina ir Ruklos miestelyje, tačiau čia važiuoja iš karto dvi specialistės, o jas lydi santechnikas, nes į kai kuriuos butus moterims eiti nei jauku, nei drąsu.

„Nors Rukloje gyvena daug tvarkingų šeimų, bet čia dar yra butų, namų, kurie paversti landynėmis, į kai kuriuos užeiti tiesiog baisu“, – sakė D. Vaškevičienė.

Prieiti prie skaitiklių – sudėtinga

Vandens apskaitos prietaisus tikrinančios kontrolierės susiduria su problema, kaip prie skaitiklių prieiti. Taip nutinka tada, kai jie užstatyti, pavyzdžiui, skalbimo mašina, įrengti nepatogioje vietoje arba paslėpti už integruotų baldų. Kartais – net po plytelėmis.

„Būna, kad tenka kone lipti ant klozeto tam, kad kažkaip prie jų prieitumei“, – šypteli D. Vaškevičienė.

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ specialistai jau ne pirmą kartą ragina žmones prieš atliekant remontą pagalvoti apie tai, kaip prireikus reikės pakeisti vandens apskaitos prietaisus, kaip nurašyti jų duomenis.

Jei priėjimo prie apskaitos prietaiso nėra – jį keičiant gali tekti net ardyti baldus. Primenama, jog pagal įstatymus šie prietaisai turi būti keičiami kas šešerius metus.

Pasitinka naminiai gyvūnai

„Daug jonaviečių namuose turi augintinių ir ne po vieną – šunys, katinai arba ir vienas, ir kitas. O gyvūnai man labai patinka“, – šyptelėjo D. Vaškevičienė.

Kartą tarpduryje ją pasitiko didžiulis lojantis šuo. „Jis buvo man beveik iki pusės. Šeimininkas sakė, kad šuo tik loja, bet nieko nedaro. Taip ir buvo: kol buvau bute, šuo viską laiką lojo. Baisu nebuvo, nes šunų aš apskritai nebijau“, – apie savo darbo kasdienybę pasakojo D. Vaškevičienė.

Kitame bute, nurašinėjant skaitiklio duomenis, specialistė pajuto ant pečių uždėtas šuns letenas – draugiškas gyvūnas taip atėjo „pasisveikinti“. D. Vaškevičienė sako, kad dauguma žmonių šunis uždaro kambaryje – taip elgtis ir reikėtų. Juolab, kad Rukloje yra buvęs atvejis, kada namuose buvęs nedidelis šuo įsikibo kitai specialistei į koją.

Tada, kai patikrinami vandens apskaitos prietaisai, bendrovės specialistės pasiteirauja šeimininkų telefonų numerių, elektroninio pašto adreso – jei jie pasikeitę, duomenys atnaujinami.

„Kartą vienas vyras paklausė: o kam jums mano telefono numeris? Jūs ištekėjusi? Dirbant šį darbą istorijų nutinka įvairių. Jau maždaug nuo trečiadienio imu jausti, kad tikrai turiu kojas, tad sporto salės nereikia. Bet man patinka toks darbas – bendrauti su žmonėmis“, – sakė D. Vaškevičienė.

2024-02-29