Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, reorganizavus SP AB „Lietuvos energija“, įsteigta ir rugpjūčio 19 d. įregistruota Jonavos rajono savivaldybėje specialios paskirties akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis- šilumos garu ir karštu vandeniu tiekimas.
Bendrovė tapo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) nare. LŠTA įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija.
Atlikta Miškų urėdijos gyvenvietės J. Basanavičiaus gatvėje šilumos ūkio rekonstrukcija. Gyvenamųjų namų šilumos punktuose sumontuoti septyni automatizuoti gamtinėmis dujomis kūrenami 0,5 MW suminės nominalios galios katilai.
Pradėjo veikti nauja automatizuota gamtinėmis dujomis kūrenama 0,55 MW galingumo katilinė Šilų gatvėje. Katilinėje pagaminta šiluma aprūpinami Šilų gatvės gyvenamieji namai, Jonavos geležinkelio ruožo administracinis pastatas.
Suprojektuoti ir sumontuoti vandens šildymo katilų, siurblių ir kitų įrenginių, naudojančių elektros energiją, dažnio keitikliai Jonavos ir Girelės katilinėse. Dėka dažnio keitiklių sumažėjo elektros energijos ir kuro sunaudojimas Jonavos miesto katilinėse.
Bendrovės akcininkų sprendimu pradėta eksploatuoti Žeimių seniūnijos Kuigalių katilinė ir Kuigalių šilumos perdavimo trasos.
Specialios paskirties akcinės bendrovės statusas pakeistas į akcinės bendrovės statusą.
Reorganizavus SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“, bendrovė perėmė Ruklos katilinę su šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemomis.
Pagrindinėje katilinėje – Jonavos RK spalio mėnesį pradėjo veikti dviejų kogeneracinių jėgainių kompleksas, kuriame, kogeneracijos principu, deginant gamtines dujas, gaminama elektros energija katilinės reikmėms ir šiluma.
Bendovei išduota Šilumos tiekimo Licencija, suteikianti teisę vykdyti licencijuojamą šilumos tiekimo veiklą Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje.
Rajono savivaldybės Tarybos sprendimu bendrovei pavesta vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų priežiūrą.
Rekonstruota Ruklos katilinė. Vietoje senų neefektyviai dirbusių katilų įrengti du automatizuoti vandens šildymo katilai su kondensaciniais ekonomaizeriais ir moduliaciniais dujiniais degikliais. Rekonstrukcija reikšminga ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu požiūriu. Šio projekto įgyvendinimui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) suteikė 300 tūkst. litų subsidiją.
Inicijuojamas ir parengiamas investicinis projektas – studija „Šilumos ūkio modernizavimas Jonavoje“. Projekto tikslas: sumažinti esamą šilumos techninių nuostolių lygį AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos perdavimo trasose iki modernių centralizuoto šildymo sistemų nuostolių lygio; įdiegti energetikos efektyvumą didinančias technologijas; sumažinti resursų poreikį gaminant tą patį kiekį šilumos energijos; pagerinti šilumos tiekimo kokybę ir patikimumą.
Įgyvendintas p i r m a s i s Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotas projektas „Jonavos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas“. Projektas buvo ypač svarbus siekiant užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Jonavos mieste, kadangi projekto metu buvo modernizuojama pagrindinės didžiausius šilumos nuostolius ir avarijų tikimybę turinčios magistralinės trasos dalis. Projekto metu modernizuota 941 m magistralinių tinklų Žeimių g. ES struktūrinės paramos suma – 0,5 mln. litų.
Jonavos rajoninėje katilinėje sumontuotas dūmavamzdis dujomis kūrenamas garo katilas GX 3000 (pagamintas kompanijos ICI Caldaie), galintis pagaminti 5 t garo per valandą. Katilas veikia automatizuotu režimu, su gamtines dujas ir, esant būtinumui, mazutą naudojančiais degikliais. Naujas garo katilas pakeitė 1964 m. statytą 6,5 t/h našumo garo katilą.
Girelės rajoninėje katilinėje sumontuotas 4,5 t/h našumo garo katilas WEE CHIEFTAIN 6 (pagamintas Cochran UK). Naujas garo katilas pakeitė 1974 m. statytą garo katilą DKVR 10/13. Naujasis garo katilas yra visiškai automatizuotas.
Toliau atnaujinami Jonavos rajoninės katilinės šilumos generavimo šaltiniai. Įrengtas dujomis kūrenamas 10 MW galios vandens šildymo katilas UT-L50 (kompanijos Loos International gamybos) su šilumokaičio tipo kondensaciniais ekonomaizeriais. Dėka ekonomaizerių vien tik per pirmuosius metus į atmosferą išmesta 555 t mažiau teršalų.
Mažose J. Basanavičiaus gatvės, Kuigalių kaimo ir Šilų gatvės katilinėse pritaikyta ir įrengta 14 ekonomaizerių, dėka kurių taupomas brangus importuojamas kuras – gamtinės dujos.
Rekonstruota Ruklos katilinė. Katilinėje sumontuotas naujas dujinis vandens šildymo katilas RTQ 600 (700 kW galios). Investicija buvo vertinama kaip būtina šilumos tiekimo patikimumui ir saugumui užtikrinti.
Jonavos katilinėje sumontuotas naujas šilumos perdavimo tinklo maitinimo siurblys.
Pagrindinėje Jonavos katilinėje įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo katilas. Naujas ir modernus katilas sumontuotas vietoje seno remontuotino katilo. Naujasis katilas ne tik dirba efektyviau, bet ir įtakoja aplinkos taršos mažėjimą mieste. Tuo metu naujasis katilas buvo pagrindinis šilumos generavimo šaltinis šaltuoju metų periodu.
Pakeista šilumos perdavimo trasa nuo Girelės katilinės iki Lietavos gatvės. Su Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansine pagalba įgyvendintas projektas „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas Jonavos mieste“. Projekto metu rekonstruota apie 1861,8 m ilgio magistralinės trasos atkarpa, įskaitant antžeminę trasos dalį, nutiestą pėsčiųjų tiltu per geležinkelį, įdiegta automatizuota slėgio kontrolės trasose sistema.
Projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimo Jonavos mieste II etapas“ metu renovuotas 1745 m ilgio 3 K magistralės ruožas nuo Lietavos g. iki Žemaitės ir A. Kulviečio gatvių sankryžos. Šilumos perdavimo trasų rekonstravimui ir modernizavimui skirta 3,6 mln. litų ES struktūrinės paramos.
Inicijuojamas bendrovės valdomos Girelės katilinės rekonstrukcijos projektas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Nuspręsta miestui tiekiamą šilumą gaminti naudojant biokurą. Šiluma bus gaminama efektyviai, tausojant aplinką ir gamtinius išteklius, sumažės šilumos gamybos sąnaudos.
Įgyvendintas projektas „Naujo medienos kurą naudojančio katilo statyba Girelės katilinėje“. Projekto metu Girelės katilinėje pastatyti bei integruoti į esamą šilumos gamybos ir tiekimo sistemą 10 MW galios biokuro vandens šildymo katilas su 2,5 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Projekto vertė 10,6 mln. litų, iš jų – 4,1 mln. litų – ES struktūrinių fondų lėšos.
Katilinės teritorijoje įrengtos platforminės svarstyklės krovininėms mašinoms su biokuru sverti, įsigytas naujas ratinis krautuvas, nauja įranga aprūpinta biokuro kokybės tyrimų laboratorija.
Metų pabaigoje Girelės katilinėje pradėjo veikti dar vienas šilumos energijos gamybos įrenginys – 5 MW galios medienos kurą naudojantis vandens šildymo katilas. Naujasis katilas įrengtas, įgyvendinant projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas šilumos gamybai Jonavos mieste I etapas“. Projektas finansuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Energijos gamybai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius mažėja neigiamas poveikis aplinkai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai į atmosferą sumažės iki 2,2 t per metus.
Įgyvendinus projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas šilumos gamybai Jonavos mieste II etapas“ Girelės katilinėje įrengtas ir metų pradžioje pradėjo veikti dar vienas biokuru kūrenamas 5 MW galios vandens šildymo katilas. Projektas taip pat finansuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Bendra subsidijos vertė biokuro katilų įrengimui beveik 3,0 mln. litų.
Rekonstruota Žeimių seniūnijos Kuigalių katilinė, tiekianti šilumą Barupės mokyklai ir mokyklai- darželiui. Katilinėje įrengti du medienos granulėmis kūrenami vandens šildymo katilai po 150 kW galios kiekvienas, renovuota antžeminė šilumos perdavimo trasos dalis.
Bendrovės lėšomis 19 – je daugiabučių gyvenamųjų namų Jonavoje įrengti automatizuoti šilumos punktai. Šilumos punktų atnaujinimo kaštai – pusė milijono litų.
Įgyvendintas ES struktūrinių fondų remiamas projektas „3K magistralės centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija“. Projekto metu pakeista 1603 m susidėvėjusių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų nuo Jonavos sporto arenos iki Chemikų g. bei Chemikų – A. Kulviečio gatvėse. 1,5 mln. litų projekto vertės sudarė ES struktūrinė parama.
Jonavos mieste atnaujinti dar 11- os daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktai.
Įgyvendinant projektą „3K magistralės Žeimių g. ir Chemikų g. bei 2K magistralės Vasario 16 – osios g. trasų modernizavimas“ rekonstruoti 428 m magistralinių tinklų Chemikų gatvėje. Visa projekto vertė – 0,5 mln. eurų, iš jų 0,263 mln. eurų finansuoja Europos Sąjunga. Projektas tęstinis – pilnai darbus planuojama baigti 2017 metais.
2017 m. rugpjūčio 19 d. akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“ šventė savo veiklos 20 – ties metų J U B I L I E J Ų!
Akcinės bendrovės statusas pakeistas į uždarosios akcinės bendrovės statusą.
Pranešame, kad dėl remonto darbų
2025 m. balandžio 23 dieną 10-15 val.
galimi karšto vandens tiekimo sutrikimai Rukloje.
Atsiprašome už nepatogumus.
2025-04-22
Pranešame, kad Jonavos rajono savivaldybės mero sprendimu
nuo 2025 m. balandžio 16 dienos per tris darbo dienas baigiamas 2024-2025 metų šildymo sezonas Jonavos rajone.
Š. m. kovo mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra +5,10 C šilumos, lyginant su pernai metų kovo mėnesiu +4,50 C, nedaug skiriasi, todėl ir šilumos suvartojimas daugiabučiuose yra panašus.
Š. m. kovo mėnesio centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandės kaina gyventojams - 7,91 cento su 9 % PVM, kai pernai kovą buvo - 7,28 cento be PVM. Vienas kubas karšto vandens kainuoja 7,02 euro su 9 % PVM, kai pernai kovą kainavo 6,28 euro be PVM .
Vidutinis mokėjimas už kovo mėnesio 1 m² ploto šildymą – 0,70 Eur, lyginant su pernai kovo mėnesiu buvo 0,65 Eur.
Šilumos kaina 9 procentais didesnė nei 2024-ųjų metų kovą dėl gyventojams nebekompensuojamo 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo.
Tipinio 50 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose už kovą vidutiniškai išleis apie 53 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 665 kWh (13,3 kWh/m2) šilumos. Praėjusių metų kovo mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė 675 kWh (13,5 kWh/m2) šilumos, o vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 50 eurų.
Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose 50 kv. metrų ploto buto šildymui kovą vidutiniškai suvartota apie 365 kWh (7,3 kWh/m2) šilumos. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi ir vidutiniškai sudaro apie 30 eurų. Praėjusių metų kovą tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 375 kWh (7,5 kWh/m2) ir vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 27 eurus.
Pateikti skaičiai yra vidutiniai, galutinei sąskaitai už šilumą įtakos turi gyventojų įpročiai bei elgesys. Šilumos nuostoliams mažinti rekomenduojama pastatų renovacija, tinkama šilumos punkto įrenginių techninė būklė, gyventojų poreikius atitinkantis optimalus energijos vartojimas.
Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama:
https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize
Pranešame, kad kovo 26-27 d. dėl šiluminės trasos keitimo darbų nebus tiekiamas šildymas ir karštas vanduo Lietavos g. 35 ir 39 namams.
Atsiprašome už nepatogumus.
Legioneliozės prevencijos tikslais UAB „Jonavos šilumos tinklai“ iki +65-70 0C didins karšto vandens temperatūrą daugiabučių namų vandens šildytuvuose.
Darbai bus atliekami:
2025 m. kovo 17 dieną (pirmadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose Ruklos miestelyje, Jonavos raj.
2025 m. kovo 18 dieną (antradienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose Vytauto, J.Ralio, Vilniaus, Prezidento, Kęstučio, Birutės, Panerių, Parko, Aušros, Kauno, Žeimių (Nr.1 ir Nr.3), Klaipėdos, Taikos, Sodų, G.Ilgūno, Dariaus ir Girėno, Vasario 16-osios, Veterinarijos, Žalioji, Kalnų, Miškininkų g.
2025 m. kovo 19 dieną (trečiadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose
Chemikų mikrorajonas: Chemikų, P.Vaičiūno, A.Kulviečio, Žemaitės (nelyginiai nr.) g.
Lakštingalų mikrorajonas: Žemaitės (lyginiai nr.), Varnutės, Vilties g.
2025 m. kovo 20 dieną (ketvirtadienį) nuo 9.00 val. iki 20.00 val. daugiabučiuose Geležinkelio, Mokyklos, Girelės, Fabriko g.
Kosmonautų mikrorajonas: Kosmonautų, Lietavos, Žeimių tako, Žeimių g.
Gyventojų prašome bent 10 min. atsukti karšto vandens čiaupus butuose.
Įspėjimas: BŪKITE ATSARGŪS!
Dėl aukštos vandens temperatūros galimi nudegimai.
2025-03-12
Nors šių metų vasaris buvo gerokai šaltesnis nei sausis, nes vasario mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje nukrito iki 2,30 C šalčio, kai sausį buvo 1,90 C šilumos, tačiau šildymo sąskaitų dydį amortizavo apie 14 procentų atpigusi šilumos kaina ir trumpesnis mėnesio dienų skaičius.
Š. m. vasario mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams – 7,6 cento su 9 % PVM, lyginant su sausiu – 8,8 cento. Vienas kubas karšto vandens kainuoja – 6,86 euro su 9 % PVM, kai sausį kainavo – 7,49 euro.
Vidutinis mokėjimas už vasario mėnesio 1 m² ploto šildymą – 0,91 Eur, lyginant su sausio mėnesiu buvo – 0,97 Eur.
Apytikriai vertinant, lauko oro temperatūros ilgalaikis sumažėjimas vienu laipsniu šilumos suvartojimą patalpų šildymui padidina 5 procentais. Žinoma, kiekvienas pastatas yra skirtingo energetinio efektyvumo, todėl ir į orų pokyčius gali reaguoti kiek skirtingai.
50 m2 ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose šių metų vasario mėnesį vidutiniškai išleis apie 70 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 900 kWh (18,0 kWh/m2) šilumos. Sausio mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 840 kWh (16,8 kWh/m2) šilumos, o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 74 eurų.
Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose 50 m2 ploto buto šildymui šių metų vasarį vidutiniškai suvartota apie 510 kWh (10,2 kWh/m2). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi - vidutiniškai apie 39 eurus. Sausio mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 470 kWh (9,4 kWh/m2) ir vidutiniai mokėjimai už šilumą buvo apie 41 eurą.
Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama:
https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize
2025-02-12
UAB „Jonavos šilumos tinklai‘ praneša, kad dėl elektros įrangos veikimo sutrikimų
vasario 27 dieną sutriko šildymo ir karšto vandens tiekimas Rukloje.
Šiuo metu nesklandumai pašalinti, šilumos tiekimo parametrai atstatyti.
Atsiprašome už sukeltus nepatogumus.
2025-02-28
2025-ųjų metų sausis buvo neįprastai šiltas, vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje siekė 1,9 0C šilumos. Lyginant, 2024-ųjų sausis buvo kur kas šaltesnis, nes vidutinė lauko oro temperatūra siekė 3,8 0C šalčio. Dėl šiltesnių orų šilumos suvartojimas šių metų sausį buvo apytikriai ketvirtadaliu mažesnis negu pernai tą patį mėnesį.
Š. m. sausio mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams buvo 8,807 cento su 9 % PVM. Lyginant, pernai sausio mėn. ši kaina buvo 8,12 cento be PVM. Vienas kubas karšto vandens šių metų sausį kainavo 7,49 euro su 9 % PVM, kai pernai sausį kainavo 6,72 euro be PVM.
Šių metų sausį šilumos kaina buvo 8,5 proc. didesnė nei 2024 metų sausį dėl gyventojams nebekompensuojamo 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo.
Vidutinis mokėjimas už 2025 m. sausio mėnesio 1 m² ploto šildymą – 0,97 Eur. 2024 metų tuo pačiu laiku buvo 1,30 Eur.
50 m2 ploto buto savininkas šildymui už šių metų sausio mėnesį tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose vidutiniškai išleis apie 74 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 840 kWh (16,8 kWh/m2) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1 100 kWh (22,0 kWh/m2), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 90 eurų.
Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose 50 m2 ploto buto šildymui šių metų sausį vidutiniškai suvartota apie 470 kWh (9,4 kWh/m2). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi - vidutiniškai apie 41 eurą. Praėjusių metų sausio mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 660 kWh (13,2 kWh/m2) šilumos, o vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 54 eurus.
Didžiausias sąskaitų skirtumas susidaro dėl pastatų apšiltinimo lygio, energetinių savybių. Valstybės aktyviai remiama „mažoji“ ar „didžioji“ renovacija iš esmės vienintelis realus ir veiksmingas kelias taupyti išlaidas šildymui ir mažinti sąskaitas.
Šilumos energijos vieneto kainos (ct/kWh) dydį lemia gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos. Vietinis biokuras išlieka apie 3 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl čia šilumos kainos turi mažėjimo tendencijas.
Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama:
https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize