Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, reorganizavus SP AB „Lietuvos energija“, įsteigta ir rugpjūčio 19 d. įregistruota Jonavos rajono savivaldybėje specialios paskirties akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis- šilumos garu ir karštu vandeniu tiekimas.
Bendrovė tapo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) nare. LŠTA įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija.
Atlikta Miškų urėdijos gyvenvietės J. Basanavičiaus gatvėje šilumos ūkio rekonstrukcija. Gyvenamųjų namų šilumos punktuose sumontuoti septyni automatizuoti gamtinėmis dujomis kūrenami 0,5 MW suminės nominalios galios katilai.
Pradėjo veikti nauja automatizuota gamtinėmis dujomis kūrenama 0,55 MW galingumo katilinė Šilų gatvėje. Katilinėje pagaminta šiluma aprūpinami Šilų gatvės gyvenamieji namai, Jonavos geležinkelio ruožo administracinis pastatas.
Suprojektuoti ir sumontuoti vandens šildymo katilų, siurblių ir kitų įrenginių, naudojančių elektros energiją, dažnio keitikliai Jonavos ir Girelės katilinėse. Dėka dažnio keitiklių sumažėjo elektros energijos ir kuro sunaudojimas Jonavos miesto katilinėse.
Bendrovės akcininkų sprendimu pradėta eksploatuoti Žeimių seniūnijos Kuigalių katilinė ir Kuigalių šilumos perdavimo trasos.
Specialios paskirties akcinės bendrovės statusas pakeistas į akcinės bendrovės statusą.
Reorganizavus SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“, bendrovė perėmė Ruklos katilinę su šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemomis.
Pagrindinėje katilinėje – Jonavos RK spalio mėnesį pradėjo veikti dviejų kogeneracinių jėgainių kompleksas, kuriame, kogeneracijos principu, deginant gamtines dujas, gaminama elektros energija katilinės reikmėms ir šiluma.
Bendovei išduota Šilumos tiekimo Licencija, suteikianti teisę vykdyti licencijuojamą šilumos tiekimo veiklą Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje.
Rajono savivaldybės Tarybos sprendimu bendrovei pavesta vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų priežiūrą.
Rekonstruota Ruklos katilinė. Vietoje senų neefektyviai dirbusių katilų įrengti du automatizuoti vandens šildymo katilai su kondensaciniais ekonomaizeriais ir moduliaciniais dujiniais degikliais. Rekonstrukcija reikšminga ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu požiūriu. Šio projekto įgyvendinimui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) suteikė 300 tūkst. litų subsidiją.
Inicijuojamas ir parengiamas investicinis projektas – studija „Šilumos ūkio modernizavimas Jonavoje“. Projekto tikslas: sumažinti esamą šilumos techninių nuostolių lygį AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos perdavimo trasose iki modernių centralizuoto šildymo sistemų nuostolių lygio; įdiegti energetikos efektyvumą didinančias technologijas; sumažinti resursų poreikį gaminant tą patį kiekį šilumos energijos; pagerinti šilumos tiekimo kokybę ir patikimumą.
Įgyvendintas p i r m a s i s Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotas projektas „Jonavos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas“. Projektas buvo ypač svarbus siekiant užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Jonavos mieste, kadangi projekto metu buvo modernizuojama pagrindinės didžiausius šilumos nuostolius ir avarijų tikimybę turinčios magistralinės trasos dalis. Projekto metu modernizuota 941 m magistralinių tinklų Žeimių g. ES struktūrinės paramos suma – 0,5 mln. litų.
Jonavos rajoninėje katilinėje sumontuotas dūmavamzdis dujomis kūrenamas garo katilas GX 3000 (pagamintas kompanijos ICI Caldaie), galintis pagaminti 5 t garo per valandą. Katilas veikia automatizuotu režimu, su gamtines dujas ir, esant būtinumui, mazutą naudojančiais degikliais. Naujas garo katilas pakeitė 1964 m. statytą 6,5 t/h našumo garo katilą.
Girelės rajoninėje katilinėje sumontuotas 4,5 t/h našumo garo katilas WEE CHIEFTAIN 6 (pagamintas Cochran UK). Naujas garo katilas pakeitė 1974 m. statytą garo katilą DKVR 10/13. Naujasis garo katilas yra visiškai automatizuotas.
Toliau atnaujinami Jonavos rajoninės katilinės šilumos generavimo šaltiniai. Įrengtas dujomis kūrenamas 10 MW galios vandens šildymo katilas UT-L50 (kompanijos Loos International gamybos) su šilumokaičio tipo kondensaciniais ekonomaizeriais. Dėka ekonomaizerių vien tik per pirmuosius metus į atmosferą išmesta 555 t mažiau teršalų.
Mažose J. Basanavičiaus gatvės, Kuigalių kaimo ir Šilų gatvės katilinėse pritaikyta ir įrengta 14 ekonomaizerių, dėka kurių taupomas brangus importuojamas kuras – gamtinės dujos.
Rekonstruota Ruklos katilinė. Katilinėje sumontuotas naujas dujinis vandens šildymo katilas RTQ 600 (700 kW galios). Investicija buvo vertinama kaip būtina šilumos tiekimo patikimumui ir saugumui užtikrinti.
Jonavos katilinėje sumontuotas naujas šilumos perdavimo tinklo maitinimo siurblys.
Pagrindinėje Jonavos katilinėje įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo katilas. Naujas ir modernus katilas sumontuotas vietoje seno remontuotino katilo. Naujasis katilas ne tik dirba efektyviau, bet ir įtakoja aplinkos taršos mažėjimą mieste. Tuo metu naujasis katilas buvo pagrindinis šilumos generavimo šaltinis šaltuoju metų periodu.
Pakeista šilumos perdavimo trasa nuo Girelės katilinės iki Lietavos gatvės. Su Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansine pagalba įgyvendintas projektas „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas Jonavos mieste“. Projekto metu rekonstruota apie 1861,8 m ilgio magistralinės trasos atkarpa, įskaitant antžeminę trasos dalį, nutiestą pėsčiųjų tiltu per geležinkelį, įdiegta automatizuota slėgio kontrolės trasose sistema.
Projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimo Jonavos mieste II etapas“ metu renovuotas 1745 m ilgio 3 K magistralės ruožas nuo Lietavos g. iki Žemaitės ir A. Kulviečio gatvių sankryžos. Šilumos perdavimo trasų rekonstravimui ir modernizavimui skirta 3,6 mln. litų ES struktūrinės paramos.
Inicijuojamas bendrovės valdomos Girelės katilinės rekonstrukcijos projektas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Nuspręsta miestui tiekiamą šilumą gaminti naudojant biokurą. Šiluma bus gaminama efektyviai, tausojant aplinką ir gamtinius išteklius, sumažės šilumos gamybos sąnaudos.
Įgyvendintas projektas „Naujo medienos kurą naudojančio katilo statyba Girelės katilinėje“. Projekto metu Girelės katilinėje pastatyti bei integruoti į esamą šilumos gamybos ir tiekimo sistemą 10 MW galios biokuro vandens šildymo katilas su 2,5 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Projekto vertė 10,6 mln. litų, iš jų – 4,1 mln. litų – ES struktūrinių fondų lėšos.
Katilinės teritorijoje įrengtos platforminės svarstyklės krovininėms mašinoms su biokuru sverti, įsigytas naujas ratinis krautuvas, nauja įranga aprūpinta biokuro kokybės tyrimų laboratorija.
Metų pabaigoje Girelės katilinėje pradėjo veikti dar vienas šilumos energijos gamybos įrenginys – 5 MW galios medienos kurą naudojantis vandens šildymo katilas. Naujasis katilas įrengtas, įgyvendinant projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas šilumos gamybai Jonavos mieste I etapas“. Projektas finansuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Energijos gamybai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius mažėja neigiamas poveikis aplinkai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai į atmosferą sumažės iki 2,2 t per metus.
Įgyvendinus projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas šilumos gamybai Jonavos mieste II etapas“ Girelės katilinėje įrengtas ir metų pradžioje pradėjo veikti dar vienas biokuru kūrenamas 5 MW galios vandens šildymo katilas. Projektas taip pat finansuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Bendra subsidijos vertė biokuro katilų įrengimui beveik 3,0 mln. litų.
Rekonstruota Žeimių seniūnijos Kuigalių katilinė, tiekianti šilumą Barupės mokyklai ir mokyklai- darželiui. Katilinėje įrengti du medienos granulėmis kūrenami vandens šildymo katilai po 150 kW galios kiekvienas, renovuota antžeminė šilumos perdavimo trasos dalis.
Bendrovės lėšomis 19 – je daugiabučių gyvenamųjų namų Jonavoje įrengti automatizuoti šilumos punktai. Šilumos punktų atnaujinimo kaštai – pusė milijono litų.
Įgyvendintas ES struktūrinių fondų remiamas projektas „3K magistralės centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija“. Projekto metu pakeista 1603 m susidėvėjusių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų nuo Jonavos sporto arenos iki Chemikų g. bei Chemikų – A. Kulviečio gatvėse. 1,5 mln. litų projekto vertės sudarė ES struktūrinė parama.
Jonavos mieste atnaujinti dar 11- os daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktai.
Įgyvendinant projektą „3K magistralės Žeimių g. ir Chemikų g. bei 2K magistralės Vasario 16 – osios g. trasų modernizavimas“ rekonstruoti 428 m magistralinių tinklų Chemikų gatvėje. Visa projekto vertė – 0,5 mln. eurų, iš jų 0,263 mln. eurų finansuoja Europos Sąjunga. Projektas tęstinis – pilnai darbus planuojama baigti 2017 metais.
2017 m. rugpjūčio 19 d. akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“ šventė savo veiklos 20 – ties metų J U B I L I E J Ų!
Akcinės bendrovės statusas pakeistas į uždarosios akcinės bendrovės statusą.
Šią savaitę Jonavoje, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, pradedamas šildymo sezonas. Pasak UAB „Jonavos šilumos tinklai“ vadovo Jono Kaminsko, įmonė į šildymo sezoną žengia atlikusi nemažai „namų darbų“, o bendrovės prižiūrimi pastatai pilnai parengti.
Pasiruošimas: investicijos ir remontai
„Vasarą mūsų specialistai dirbo intensyviai – atlikome profilaktinius šilumos trasų hidraulinius bandymus, pašalinome nustatytus defektus, atnaujinome šilumos tinklus ir katilus, paruošėme šilumos punktus. Siekėme, kad naująjį šildymo sezoną pradėtume saugiai ir taupiai“, – kalbėjo J. Kaminskas.
Šiemet atnaujintos svarbios magistralinių trasų atkarpos Kosmonautų-Lietavos bei Žeimių gatvėse, nutiesta nauja šiluminė trasa į Kalnų gatvės statomą gyvenamųjų namų kvartalą.
Svarbi naujovė – visi Jonavos šilumos punktai jau automatizuoti. Tai reiškia, kad šildymas reguliuojamas pagal lauko temperatūrą: esant šiltesniam orui (nuo 10 0C laipsnių) šiluma automatiškai sumažinama ar net visai išjungiama, o atvėsus – įjungiama iš naujo. Atliekami kasdieniai monitoringai, analizuojami duomenys, siekiant efektyviai tiekti ir apskaityti šiluminę energiją.
Automatizavimas – kelis metus trukęs procesas, kuris baigtas būtent šiemet, automatizavus paskutinius likusius dvylika daugiabučių. Nuo šio šildymo sezono visi prižiūrimi bendrovės daugiabučiai namai turi stebėjimo ir valdymo nuotoliniu būdu galimybę.
Anksčiau gedimus fiksuodavome tik sulaukę gyventojų skambučių, dabar sutrikimai matomi nuotoliniu būdu ir galime reaguoti net greičiau, nei juos pajunta gyventojai. Technologijos skverbiasi į įvairias sritis, ne išimtis – ir šilumos ūkis“, – pabrėžė bendrovės vadovas.
Nemažai darbų nuveikta ir katilinių ūkyje: bendrovės katilinėse sumontuotos ir jau veikia saulės jėgainės: Jonavos RK 40 kW, Girelė RK 90 kW, Ruklos 50 kW.
Girelės katilinėje įrengta nauja 2500 m2 biokuro sandėliavimo aikštelė. Įgyvendinus šį projektą, atsirado galimybė vasarą apsirūpinti pigesniu biokuru, saugoti didesnį jo kiekį ir tokiu būdu taupyti.
Jonavos katilinėje pilnai išmontuotas mazuto ūkis ir sutvarkyta teritorija. Nors dėl užteršto grunto valymo ir jo išvežimo patirta neplanuotų išlaidų, rezultatas džiugina – turime švarią teritoriją miesto centre.
Vasarą tęsėme modernizavimo darbus Jonavos rajono kaimuose ir miesteliuose esančiose katilinėse, kurias mums patikėjo prižiūrėti savivaldybė. Vienas svarbesnių darbų – Panoteriuose kieto kuro katilas pakeistas dviem šilumos siurbliais, šiluminę energiją gaminantiems švariau ir efektyviau.
Įmonės mastu plečiame darbo procesų skaitmenizavimą, kuriuo siekiama, kad visos darbo užduotys ir jų atlikimas būtų valdomi skaitmeniniu būdu. Taip taupomas ne tik popierius, bet ir laikas bei kiti ištekliai.
PVM lengvatos nebebus
Didžiausias iššūkis vartotojams – nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinama PVM lengvata šilumos energijai. Dėl to šilumos kaina išaugs 12 proc.
„Reikia pabrėžti, kad pati šilumos kaina irgi didės, tačiau nedaug. Esminis kainos augimas susijęs būtent su PVM lengvatos panaikinimu.
Džiaugiamės tuo, kad spėjome automatizuoti visus daugiabučius, nes tai reiškia ir taupymą bei iš dalies kompensuos šildymo kaštų padidėjimą. Jei šiemet dar bus šiltų dienų, kaip ne kartą nutinka antrąjį rudens mėnesį – sistema, reaguodama į lauko temperatūrą, sumažins ar visiškai išjungs šildymą“, – teigė J. Kaminskas.
Saugumui – atsarginiai generatoriai
Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą šilumos tiekimą ekstremaliomis sąlygomis, jei to prireiktų, bendrovė įsigijo rezervinius elektros generatorius: 110 kW Jonavos katilinėje, 50 kW Rukloje, 600 kW planuojamas Girelėje. Tai leis, nutrūkus elektros tiekimui, ją pasigaminti patiems.
Pasak įmonės vadovo, šiemet optimizuoti hidraulinių bandymų terminai – sutrumpintas karšto vandens tiekimo nutraukimo laikas. Be to, gyventojai gali patys pasitikrinti, kada konkrečiu adresu atnaujinamas karšto vandens tiekimas svetainėje www.jonavosst.lt skiltyje „Laikini paslaugų stabdymai / hidrauliniai bandymai“.
„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad jonaviečiai šildymo sezoną pasitiktų saugiai, patogiai ir kiek įmanoma taupiau“, – apibendrino J. Kaminskas.
2025-10-06
Šiais metais šildymo sezonas neužsitęsė ir baigėsi kaip įprastai – balandžio viduryje, vidutinis šildymo dienų skaičius - 17 parų. Praėjusių metų balandį, dėl vėsesnių orų, šildymas truko ilgiau - 27 paras. Dėl trumpesnio šildymo dienų skaičiaus šilumos suvartojimas šildymui daugiabučiuose yra apie 20 procentų mažesnis, nei praėjusių metų balandį.
Š. m. balandžio mėnesio centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandės kaina gyventojams - 7,73 cento su 9 % PVM, kai pernai balandį buvo - 7,00 cento be PVM. Vienas kubas karšto vandens šį balandį kainavo 6,92 euro su 9 % PVM, kai pernai tuo pačiu laiku - 6,26 euro be PVM.
Vidutinis mokėjimas už balandžio mėnesio 1 m² ploto šildymą – 0,31 Eur (pernai balandžio mėnesį buvo 0,35 Eur).
Šilumos kaina 10 procentų didesnė nei 2024-ųjų metų balandį, iš kurių 9 procentus sudaro gyventojams nebekompensuojamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
Tipinio 50 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose už balandį vidutiniškai išleis apie 22 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 285 kWh (5,7 kWh/m2) šilumos.
Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose 50 kv. metrų ploto buto šildymui balandį vidutiniškai suvartota apie 155 kWh (3,1 kWh/m2) šilumos. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi ir vidutiniškai sudaro apie 12 eurų.
Pateikti skaičiai yra vidutiniai, galutinei sąskaitai už šilumą įtakos turi gyventojų įpročiai bei elgesys. Šilumos nuostoliams mažinti rekomenduojama pastatų renovacija, tinkama šilumos punkto įrenginių techninė būklė, gyventojų poreikius atitinkantis optimalus energijos vartojimas.
Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama:
https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize
2025-05-14
A.Kulviečio g. 32 gyventojams nebus tiekiamas karštas vanduo.
Atsiprašome už nepatogumus.
Pranešame, kad dėl atvėsusių orų planuoti darbai šilumos perdavimo tinkluose, dėl kurių buvo numatytas karšto vandens tiekimo nutraukimas apatinės miesto dalies vartotojams gegužės 12-13 ir gegužės 14-16 dienomis, NEBUS VYKDOMI.
2025-05-09
Pranešame, kad dėl remonto darbų
2025 m. balandžio 23 dieną 10-15 val.
galimi karšto vandens tiekimo sutrikimai Rukloje.
Atsiprašome už nepatogumus.
2025-04-22
Pranešame, kad Jonavos rajono savivaldybės mero sprendimu
nuo 2025 m. balandžio 16 dienos per tris darbo dienas baigiamas 2024-2025 metų šildymo sezonas Jonavos rajone.
Š. m. kovo mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra +5,10 C šilumos, lyginant su pernai metų kovo mėnesiu +4,50 C, nedaug skiriasi, todėl ir šilumos suvartojimas daugiabučiuose yra panašus.
Š. m. kovo mėnesio centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandės kaina gyventojams - 7,91 cento su 9 % PVM, kai pernai kovą buvo - 7,28 cento be PVM. Vienas kubas karšto vandens kainuoja 7,02 euro su 9 % PVM, kai pernai kovą kainavo 6,28 euro be PVM .
Vidutinis mokėjimas už kovo mėnesio 1 m² ploto šildymą – 0,70 Eur, lyginant su pernai kovo mėnesiu buvo 0,65 Eur.
Šilumos kaina 9 procentais didesnė nei 2024-ųjų metų kovą dėl gyventojams nebekompensuojamo 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo.
Tipinio 50 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose už kovą vidutiniškai išleis apie 53 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 665 kWh (13,3 kWh/m2) šilumos. Praėjusių metų kovo mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė 675 kWh (13,5 kWh/m2) šilumos, o vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 50 eurų.
Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose 50 kv. metrų ploto buto šildymui kovą vidutiniškai suvartota apie 365 kWh (7,3 kWh/m2) šilumos. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi ir vidutiniškai sudaro apie 30 eurų. Praėjusių metų kovą tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 375 kWh (7,5 kWh/m2) ir vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 27 eurus.
Pateikti skaičiai yra vidutiniai, galutinei sąskaitai už šilumą įtakos turi gyventojų įpročiai bei elgesys. Šilumos nuostoliams mažinti rekomenduojama pastatų renovacija, tinkama šilumos punkto įrenginių techninė būklė, gyventojų poreikius atitinkantis optimalus energijos vartojimas.
Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama:
https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize
Pranešame, kad kovo 26-27 d. dėl šiluminės trasos keitimo darbų nebus tiekiamas šildymas ir karštas vanduo Lietavos g. 35 ir 39 namams.
Atsiprašome už nepatogumus.