Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, reorganizavus SP AB „Lietuvos energija“, įsteigta ir rugpjūčio 19 d. įregistruota Jonavos rajono savivaldybėje specialios paskirties akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis- šilumos garu ir karštu vandeniu tiekimas.
Bendrovė tapo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) nare. LŠTA įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija.
Atlikta Miškų urėdijos gyvenvietės J. Basanavičiaus gatvėje šilumos ūkio rekonstrukcija. Gyvenamųjų namų šilumos punktuose sumontuoti septyni automatizuoti gamtinėmis dujomis kūrenami 0,5 MW suminės nominalios galios katilai.
Pradėjo veikti nauja automatizuota gamtinėmis dujomis kūrenama 0,55 MW galingumo katilinė Šilų gatvėje. Katilinėje pagaminta šiluma aprūpinami Šilų gatvės gyvenamieji namai, Jonavos geležinkelio ruožo administracinis pastatas.
Suprojektuoti ir sumontuoti vandens šildymo katilų, siurblių ir kitų įrenginių, naudojančių elektros energiją, dažnio keitikliai Jonavos ir Girelės katilinėse. Dėka dažnio keitiklių sumažėjo elektros energijos ir kuro sunaudojimas Jonavos miesto katilinėse.
Bendrovės akcininkų sprendimu pradėta eksploatuoti Žeimių seniūnijos Kuigalių katilinė ir Kuigalių šilumos perdavimo trasos.
Specialios paskirties akcinės bendrovės statusas pakeistas į akcinės bendrovės statusą.
Reorganizavus SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“, bendrovė perėmė Ruklos katilinę su šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemomis.
Pagrindinėje katilinėje – Jonavos RK spalio mėnesį pradėjo veikti dviejų kogeneracinių jėgainių kompleksas, kuriame, kogeneracijos principu, deginant gamtines dujas, gaminama elektros energija katilinės reikmėms ir šiluma.
Bendovei išduota Šilumos tiekimo Licencija, suteikianti teisę vykdyti licencijuojamą šilumos tiekimo veiklą Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje.
Rajono savivaldybės Tarybos sprendimu bendrovei pavesta vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų priežiūrą.
Rekonstruota Ruklos katilinė. Vietoje senų neefektyviai dirbusių katilų įrengti du automatizuoti vandens šildymo katilai su kondensaciniais ekonomaizeriais ir moduliaciniais dujiniais degikliais. Rekonstrukcija reikšminga ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu požiūriu. Šio projekto įgyvendinimui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) suteikė 300 tūkst. litų subsidiją.
Inicijuojamas ir parengiamas investicinis projektas – studija „Šilumos ūkio modernizavimas Jonavoje“. Projekto tikslas: sumažinti esamą šilumos techninių nuostolių lygį AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos perdavimo trasose iki modernių centralizuoto šildymo sistemų nuostolių lygio; įdiegti energetikos efektyvumą didinančias technologijas; sumažinti resursų poreikį gaminant tą patį kiekį šilumos energijos; pagerinti šilumos tiekimo kokybę ir patikimumą.
Įgyvendintas p i r m a s i s Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotas projektas „Jonavos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas“. Projektas buvo ypač svarbus siekiant užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Jonavos mieste, kadangi projekto metu buvo modernizuojama pagrindinės didžiausius šilumos nuostolius ir avarijų tikimybę turinčios magistralinės trasos dalis. Projekto metu modernizuota 941 m magistralinių tinklų Žeimių g. ES struktūrinės paramos suma – 0,5 mln. litų.
Jonavos rajoninėje katilinėje sumontuotas dūmavamzdis dujomis kūrenamas garo katilas GX 3000 (pagamintas kompanijos ICI Caldaie), galintis pagaminti 5 t garo per valandą. Katilas veikia automatizuotu režimu, su gamtines dujas ir, esant būtinumui, mazutą naudojančiais degikliais. Naujas garo katilas pakeitė 1964 m. statytą 6,5 t/h našumo garo katilą.
Girelės rajoninėje katilinėje sumontuotas 4,5 t/h našumo garo katilas WEE CHIEFTAIN 6 (pagamintas Cochran UK). Naujas garo katilas pakeitė 1974 m. statytą garo katilą DKVR 10/13. Naujasis garo katilas yra visiškai automatizuotas.
Toliau atnaujinami Jonavos rajoninės katilinės šilumos generavimo šaltiniai. Įrengtas dujomis kūrenamas 10 MW galios vandens šildymo katilas UT-L50 (kompanijos Loos International gamybos) su šilumokaičio tipo kondensaciniais ekonomaizeriais. Dėka ekonomaizerių vien tik per pirmuosius metus į atmosferą išmesta 555 t mažiau teršalų.
Mažose J. Basanavičiaus gatvės, Kuigalių kaimo ir Šilų gatvės katilinėse pritaikyta ir įrengta 14 ekonomaizerių, dėka kurių taupomas brangus importuojamas kuras – gamtinės dujos.
Rekonstruota Ruklos katilinė. Katilinėje sumontuotas naujas dujinis vandens šildymo katilas RTQ 600 (700 kW galios). Investicija buvo vertinama kaip būtina šilumos tiekimo patikimumui ir saugumui užtikrinti.
Jonavos katilinėje sumontuotas naujas šilumos perdavimo tinklo maitinimo siurblys.
Pagrindinėje Jonavos katilinėje įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo katilas. Naujas ir modernus katilas sumontuotas vietoje seno remontuotino katilo. Naujasis katilas ne tik dirba efektyviau, bet ir įtakoja aplinkos taršos mažėjimą mieste. Tuo metu naujasis katilas buvo pagrindinis šilumos generavimo šaltinis šaltuoju metų periodu.
Pakeista šilumos perdavimo trasa nuo Girelės katilinės iki Lietavos gatvės. Su Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansine pagalba įgyvendintas projektas „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas Jonavos mieste“. Projekto metu rekonstruota apie 1861,8 m ilgio magistralinės trasos atkarpa, įskaitant antžeminę trasos dalį, nutiestą pėsčiųjų tiltu per geležinkelį, įdiegta automatizuota slėgio kontrolės trasose sistema.
Projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimo Jonavos mieste II etapas“ metu renovuotas 1745 m ilgio 3 K magistralės ruožas nuo Lietavos g. iki Žemaitės ir A. Kulviečio gatvių sankryžos. Šilumos perdavimo trasų rekonstravimui ir modernizavimui skirta 3,6 mln. litų ES struktūrinės paramos.
Inicijuojamas bendrovės valdomos Girelės katilinės rekonstrukcijos projektas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Nuspręsta miestui tiekiamą šilumą gaminti naudojant biokurą. Šiluma bus gaminama efektyviai, tausojant aplinką ir gamtinius išteklius, sumažės šilumos gamybos sąnaudos.
Įgyvendintas projektas „Naujo medienos kurą naudojančio katilo statyba Girelės katilinėje“. Projekto metu Girelės katilinėje pastatyti bei integruoti į esamą šilumos gamybos ir tiekimo sistemą 10 MW galios biokuro vandens šildymo katilas su 2,5 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Projekto vertė 10,6 mln. litų, iš jų – 4,1 mln. litų – ES struktūrinių fondų lėšos.
Katilinės teritorijoje įrengtos platforminės svarstyklės krovininėms mašinoms su biokuru sverti, įsigytas naujas ratinis krautuvas, nauja įranga aprūpinta biokuro kokybės tyrimų laboratorija.
Metų pabaigoje Girelės katilinėje pradėjo veikti dar vienas šilumos energijos gamybos įrenginys – 5 MW galios medienos kurą naudojantis vandens šildymo katilas. Naujasis katilas įrengtas, įgyvendinant projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas šilumos gamybai Jonavos mieste I etapas“. Projektas finansuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Energijos gamybai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius mažėja neigiamas poveikis aplinkai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai į atmosferą sumažės iki 2,2 t per metus.
Įgyvendinus projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas šilumos gamybai Jonavos mieste II etapas“ Girelės katilinėje įrengtas ir metų pradžioje pradėjo veikti dar vienas biokuru kūrenamas 5 MW galios vandens šildymo katilas. Projektas taip pat finansuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Bendra subsidijos vertė biokuro katilų įrengimui beveik 3,0 mln. litų.
Rekonstruota Žeimių seniūnijos Kuigalių katilinė, tiekianti šilumą Barupės mokyklai ir mokyklai- darželiui. Katilinėje įrengti du medienos granulėmis kūrenami vandens šildymo katilai po 150 kW galios kiekvienas, renovuota antžeminė šilumos perdavimo trasos dalis.
Bendrovės lėšomis 19 – je daugiabučių gyvenamųjų namų Jonavoje įrengti automatizuoti šilumos punktai. Šilumos punktų atnaujinimo kaštai – pusė milijono litų.
Įgyvendintas ES struktūrinių fondų remiamas projektas „3K magistralės centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija“. Projekto metu pakeista 1603 m susidėvėjusių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų nuo Jonavos sporto arenos iki Chemikų g. bei Chemikų – A. Kulviečio gatvėse. 1,5 mln. litų projekto vertės sudarė ES struktūrinė parama.
Jonavos mieste atnaujinti dar 11- os daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktai.
Įgyvendinant projektą „3K magistralės Žeimių g. ir Chemikų g. bei 2K magistralės Vasario 16 – osios g. trasų modernizavimas“ rekonstruoti 428 m magistralinių tinklų Chemikų gatvėje. Visa projekto vertė – 0,5 mln. eurų, iš jų 0,263 mln. eurų finansuoja Europos Sąjunga. Projektas tęstinis – pilnai darbus planuojama baigti 2017 metais.
2017 m. rugpjūčio 19 d. akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“ šventė savo veiklos 20 – ties metų J U B I L I E J Ų!
Akcinės bendrovės statusas pakeistas į uždarosios akcinės bendrovės statusą.
2024-2025 m. šildymo sezonas pradedamas:
Jonavos rajono savivaldybės mero 2024-10-03 potvarkiu nr. 1B-481
nuo 2024 m. spalio 3 dienos:
1.1. Ikimokyklinėse įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose mokymo įstaigose.
1.2. Jonavos rajono gydymo ir slaugos įstaigose.
Jonavos rajono savivaldybės mero 2024-10-07 potvarkiu nr. 1B-486
nuo 2024 m. spalio 10 dienos:
1.1. Gyvenamuosiuose namuose;
1.2. Kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
Pranešame, kad dėl šiluminės trasos remonto darbų
rugsėjo 11-13 dienomis nebus tiekiamas karštas vanduo
Kauno g. 91 ir 93 vartotojams.
Atsiprašome už nepatogumus.
2024-09-10
Valstybė kaupia įvairių išteklių atsargas ekstremalių situacijų atvejams. Energijos išteklių rezervines atsargas įpareigotos kaupti ir šilumos tiekimo įmonės. Jonavos šilumos tinkluose rezervinė kuro atsarga yra mazutas, kuris saugomas tam skirtose talpyklose.
Dėl mažesnių saugojimo išlaidų įmonė pasirinko rezervinį mazutą pakeisti rezerviniu dyzeliniu krosnių kuru, todėl mazutas bus parduodamas, o jam saugoti skirtos talpyklos, esančios Klaipėdos g. 8, demontuotos. Ateityje ši atsilaisvinusi vieta galės būti panaudota visuomenės reikmėms.
Mazutui ištraukti iš talpyklų bei jį išvežti jis turės būti šildomas. Perpilant mazutą iš talpyklų į autovežius, Jonavoje kartais gali būti jaučiamas mazuto kvapas. Darbai bus vykdomi liepos pabaigoje ir tęsis apie 5 savaites, todėl gyventojų atsiprašome už galimą mazuto kvapą mieste.
UAB „Jonavos šilumos tinklai“, 2024-07-05
Jonavos rajono savivaldybės mero potvarkiu nuo 2024 m. balandžio 26 dienos
Jonavos rajone skelbiama 2023-2024 metų šildymo sezono pabaiga.
Šilumos tiekimas vartotojams bus nutrauktas per 3 darbo dienas.
Leidžiama ugdymo ir gydymo įstaigoms, informavus šilumos tiekėjus, tęsti šildymo sezoną.
2024-04-26
Skelbiame Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos 2024-04-22 išplatintą pranešimą:
Nepaisant labai permainingų orų, Lietuvoje neužilgo baigsis dar vienas šildymo sezonas, kuris palyginus su ankstesniaisiais metais pasižymėjo švelnesne žiema ir nebešokinėjančiomis, o stabiliai mažėjančiomis šilumos kainomis. Dėl šių priežasčių šildymo sąskaitos gyventojams buvo vidutiniškai apie 18 proc. mažesnės lyginant su praėjusių 2022/2023 metų šildymo sezonu. Šių metų patirtis parodė, kad „šildymo sezono“ skelbimo reliktas - tikra atgyvena ir nekorektiška priemonė šildymo technologijoms pasikeitus iš esmės.
Plačiau: https://lsta.lt/aktualijos/2023-2024-metu-sildymo-sezonui-besibaigiant-kokia-jo-prasme/
UAB „Jonavos šilumos tinklai“ kolektyvas dalyvavo Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamame Nacionaliniame miškasodyje. Beveik trisdešimt bendrovės darbuotojų Jonavos rajone pasodino 2500 pušų sodinukų.
Šiemet miškasodis kviečia paminėti Lietuvos dainų šventės šimtmetį ir ta proga visoje Lietuvoje ketinama pasodinti net 100 simbolinių girių.
„Dėkojame girininkijai, iš kurios gavome spygliuočių sodinukus ir juos pasodinome. Džiugu, kad šiais metais nacionalinis miškasodis yra išskirtinis tuo, jog dedikuojamas Lietuvos dainų šventės šimtmečiui. Jubiliejinės dainų šventės tema – „Kad giria žaliuotų“. Būtent taip pavadintas šių metų nacionalinis miškasodis. Mes ne tik prisidedame prie nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“, bet nešame ir savo žinią: šilumos gamybai naudojame biokurą, tad iš gamtos paėmę – gamtai ir grąžiname. Tikiu, kad nors maža dalele, tačiau ir mes prisidėjome prie miškų atsodinimo, Lietuvos miškingumo didinimo“, – sakė bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ direktorius Jonas Kaminskas.
2024-04-15
Kovo mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra siekė +4,5 0C šilumos, kai praėjusių metų kovą buvo +2,9 0C šilumos, o š. m. vasarį +2,8 0C. Šiltesni orai ir beveik 9 procentais sumažėjusi šilumos kaina lėmė mažesnes sąskaitas patalpų šildymui daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nei praėjusį mėnesį.
Kovo mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandės kaina 7,28 cento be PVM, kai vasarį buvo - 7,96 cento. Vienas kubas karšto vandens kovo mėn. kainuoja 6,28 euro, kai vasarį kainavo 6,63 euro.
Vidutinis mokėjimas už kovo mėnesio 1 m² ploto šildymą – 0,65 Eur (vasarį buvo 0,80 Eur).
Tipinio 50 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose už kovą vidutiniškai išleis apie 50 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 675 kWh (13,5 kWh/m2) šilumos. Praėjusį mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė 720 kWh (14,4 kWh/m2) šilumos, o vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 57 eurus.
Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose 50 kv. metrų ploto butų šildymui kovą vidutiniškai suvartota apie 375 kWh (7,5 kWh/m2) šilumos. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi ir vidutiniškai sudaro apie 27 eurus. Praėjusį mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 425 kWh (8,5 kWh/m2) šilumos, o vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 34 eurus.
Primename, kad šį šildymo sezoną gyventojams iš valstybės biudžeto kompensuojamas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
Pateikti skaičiai yra vidutiniai, galutinei sąskaitai už šilumą įtakos turi gyventojų įpročiai bei elgesys. Šilumos nuostoliams mažinti rekomenduojama pastatų renovacija, tinkama šilumos punkto įrenginių techninė būklė, gyventojų poreikius atitinkantis optimalus energijos vartojimas.
Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama: https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize
UAB „Jonavos šilumos tinklai‘ informacija, 2024-04-11
Šylant orams, daugiabučių gyventojai pastebi, kad radiatoriai jų butuose atšąla, orams vėstant, jie vėl pradeda šilti. Taip yra todėl, kad daugumoje miesto daugiabučių yra įrengti automatizuoti šilumos punktai.
Prieš gerą dešimtmetį, vos pašvietus saulei vartotojai šilumos tiekėjams skambindavo, kad per karšta ir šie skubėdavo į šilumos punktą rankiniu būdu mažinti šilumos, o vakare, vėstant orui, šilumą vėl reikėjo padidinti. Šiuo metu šilumos tiekimas į radiatorius yra reguliuojamas automatiškai, pagal lauko oro temperatūrą, todėl gyventojai neturėtų nustebti, kad saulėtą pavasario dieną namuose radiatoriai atšąla. Pavasario sezonu lauko oro temperatūros svyravimai yra pakankamai dideli, automatizuoti šilumos punktai leidžia gyventojams sutaupyti ženklų šilumos kiekį. Kitaip tariant, automatizuotas valdiklis uždaro šilumos tiekimą į radiatorius, taip sutaupydamas kiekvienam gyventojui išlaidas šildymui. Dažniausiai šilumos tiekimas uždaromas lauko temperatūrai esant apie 12 0C.
UAB „Jonavos šilumos tinklai“, siekdama efektyvinti veiklą bei plėsdama taupymo priemones, yra įdiegusi Danfoss šilumos punktų nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemą. Ši sistema leidžia, tiekiant šilumą, realiu laiku reaguoti į orų pokyčius, atsižvelgiant į lauko, tiekiamo šilumnešio temperatūras. Sistema, pagrįsta išmaniosiomis technologijomis, leidžia techniniam personalui matyti ir valdyti visą technologinį procesą kompiuterio ekrane, nevykstant į pastato šilumos punktą. Šios galimybės padeda šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą vykdyti kokybiškiau, efektyviau, objektyviau, trumpėja reagavimo į avarines situacijas laikas, ilgalaikėje perspektyvoje didėja sistemos efektyvumas bei mažėja šilumos vartojimas pastatuose.
Primename vartotojams, kad šildymo sezonui artėjant į pabaigą, į pagalbą pasitelkiant išmanias sistemas, siekiame vartotojui pateikti šilumos lygiai tiek, kiek reikia ir tada, kada reikia, atsižvelgiant į orus ir jų permainas. .Šiluminė energijos vartotojus, kuriuos domina energijos taupymo priemonių daugiabučiuose diegimo galimybės, kviečiame kreiptis į mūsų bendrovę tel. +370 349 50 577, el.paštu: info@jonavosst.lt, pageidaujantiems suorganizuotume nuotolinį susirinkimą.
UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informacija, 2024-04-03